„Turime išlaikyti ramybę, bet taip pat dėmesį ir budrumą, būti pasirengę ryžtingam ir bendram atsakui“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad nuo plataus masto karo į Ukrainą pradžios buvo skirtas ypatingas dėmesys kritinės infrastruktūros apsaugai, tačiau ne ką mažiau svarbu yra kalbėti apie bendradarbiavimą šalinant tokių incidentų pasekmes.
„Praeitą savaitę fiksuoti kabelių pažeidimai Baltijos jūroje ir patvirtino koordinavimosi tarp Baltijos šalių jūros svarbą. (...) Tokių incidentų vis dėlto nutinka ir jų gali nutikti dėl įvairių priežasčių. (Svarbu – ELTA), kad būtų kuo geresnis bendradarbiavimas tų incidentų pasekmes šalinant, kadangi dėl to priklauso ir mūsų ekonomikų gyvybingumo dalykai ir tam tikrų paslaugų teikimas“, – aiškino ji.
I. Šimonytės teigimu, šiuo metu incidento Baltijos jūroje priežastys nėra žinomos ir vis dar neatmestina, kad tai įvyko dėl atsitiktinumo. Tačiau, anot jos, šis klausimas bet kokiu atveju bus keliamas NATO formatu.
„Nesinorėtų rištis prie konkretaus įvykio, kadangi tikrųjų to įvykio priežasčių mes dar nežinome. Būna kartais, kad įvykiai atsitinka tiesiog (...) nors irgi natūralu, kad mūsų pirminė reakcija šiame regione, kas ir beatsitiktų, visada bus ta pati“, – sakė premjerė.
„Galiu pasakyti tiek, kad tikrai tas klausimas NATO formatuose taip pat yra keliamas, nes, mūsų nuomone, atsakas turi būti, kitaip kaina, kurią sau skaičiuoja šių veiksmų iniciatoriai visuomet atrodys labai maža. (...) Kaštai turi atsirasti, nes jokios kitos kalbos ta pusė nesupranta“, – nurodė ji.
Estijos premjeras: turime ką pasimokyti iš Estijos ir Suomijos partnerystės
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas teigė, kad Baltijos valstybės galėtų pasimokyti iš Suomijos ir Estijos bendradarbiavimo po 2023 m. spalio mėn. įvykio, kai Suomiją ir Estiją jungiantį jūros dugne įrengtą dujotiekį apgadino Kinijos krovininio laivo inkaras.
„Svarbiausia pamoka, kurią išmokome, yra ta, kad turime stiprų bendradarbiavimą tarp Estijos ir Suomijos, kurį patarčiau sudaryti ir tarp Baltijos šalių. Šiandien apie tai kalbėjome, o ateityje turėtume susitarti, ką tam tikrais aspektais gali daryti bet kuri iš Baltijos valstybių, nes gebėjimas sutaisyti viską, kas buvo sugadinta, yra labai svarbus“, – teigė jis.
Pasak K. Michalo taip pat svarbu yra tobulinti stebėjimo sistemas, kad būtų galima žinoti, kas tiksliai vyksta jūroje ir, įvykus pažeidimus, kurioje vietoje reikalingi taisymai.
„Sekanti tema, kad aptarsime ir neužilgo vyksiančiame susitikime su Baltijos jūros regiono valstybėmis yra stebėjimo sistemos. Mes turime žinoti, kas kur ir kada vyksta, kur kas juda ir kurioje vietoje turime problemų“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad sekmadienio rytą Baltijos jūroje buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, besidriekiantys tarp Lietuvos ir Švedijos bei Vokietijos ir Suomijos. Kaip teigė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas, pagal dabartinę versiją, du fiksuoti incidentai įvyko toli vienas nuo kito, ne teritoriniuose Lietuvos vandenyse.
Po incidento buvo visiškai nutrūkęs duomenų perdavimas tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1200 kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.
Lietuvos politikai šį gedimą sieja su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“. Leidinys „Financial Times“ skelbia, jog tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli nutrauktų povandeninių kabelių. Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.
Remiantis Švedijos ir Suomijos žiniasklaidos pranešimais, Kinijos laivo automatinės identifikavimo sistemos signalas staiga dingo, kai jis plaukė netoli apgadintų kabelių. Švedų transliuotojas SVT pranešė, kad po incidento NATO šalių karinių jūrų laivynų laivai sekė šį laivą, kuris plaukė iš Rusijos naftos uosto.
Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo. Švedija savo ruožtu pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“, tyrimą inicijavo ir Suomijos prokurorai.
