„Taip, matau tokį poreikį, (Seimo –ELTA) valdyboje kalbėsime. Ir tikrai, kai tie pirmieji prioritetiniai darbai bus išspręsti, manau, kad tai reikia padaryti. Tai yra logiška, suprantama. Jeigu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad sulaužė priesaiką, viskas – kokie čia dar Seimo sprendimai galimi“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.
Visgi po kitos instancijos teismų sprendimų, pasak Seimo pirmininko, apkaltos procedūra parlamente turėtų išlikti.
„Teismas yra teismas – po nusikaltimo apkalta turėtų būti numatyta, nes čia visgi yra teisminiai procesai, kur tu gali dar turėti įvairias instancijas, ginčus ir visą kitą. O po Konstitucinio Teismo sprendimo nieko nebelieka“, – paaiškino jis.
Kaip numato Seimo statutas, parlamentarams nutarus, kad yra pagrindas politiko apkaltai, Seimas turi kreiptis į KT, kad šis įvertintų, ar buvo pažeista Konstitucija bei sulaužyta duota priesaika.
Šiuo metu numatoma, kad po KT išaiškinimo dėl priesaiką sulaužiusio parlamentaro naikinimo slaptu balsavimu dar turi apsispręsti Seimas.
Praėjusią kadenciją KT akiratyje taip pat buvo atsidūręs dabartinėje valdančiojoje koalicijoje dirbančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Balandį KT konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.
