„Senoji problema, kad į viską žiūrime aritmetiškai ir buhalteriškai, o ne į tai, kur turėtų būti valstybėje prioritetai, kur turime įdėti daugiau. Tai akivaizdu, kad net sąlygoms nekintant, reiškia, jeigu grėsmių paveikslas nekistų regione, jeigu Lietuva neturėtų imtis tiek daug papildomų kontržvalgybos ir žvalgybos priemonių užkardyti tas grėsmes, jisai ir taip turėjo didėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu, kai prieš Lietuvą vykdomos diversijos ir kitokios sabotažo operacijos, skirti papildomus resursus žvalgybai būtina, kitu atveju šalis nepasivys sparčiai tobulėjančių technologijų.
„Technologinė raida ir tai, kiek šiais laikai išleidžia tarnybos technologinėms priemonėms, yra išaugę dešimtimis kartų. Jeigu paimtume mūsų institucijų biudžetus, jie augo, bet ne tokiais tempais. Nes jeigu buvote tam pačiam išlaidų lygmeny 2015 metais ir esate 2024 metais, reiškia jūsų technologijos yra beviltiškai pasenusios“, – teigė K. Budrys.
„Jeigu mes neinvestuojam, tada kaip valstybė, kaip visuomenė turime priimti, kad mums yra gerai, kad pas mus gali įvykti kažkokie išpuoliai, kad mes nenustatome, kas pas mus verbuoja žmones ir pan.“ – pridūrė jis.
ELTA primena, kad 2025 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad VSD finansavimas kitąmet sieks 53 mln. 21 tūkst. eurų. Tai – 2,5 mln. daugiau nei šiais metais. Tačiau, departamento nuomone, asignavimai yra nepakankami ir, esant dabartinei geopolitinei realybei, VSD pajėgumų išlaikymas ir vystymas yra kritinės svarbos.
Tiesa, 2026 m. asignavimai ženkliai mažės – ketinama VSD skirti 47 mln. 605 tūkst. eurų, o 2027 m. – 47 mln. 875 tūkst. eurų.
