Pirmiausiai G.Paluckas susitiko su Liberalų sąjūdžio frakcija. O čia kandidato į premjerus laukė klausimai ir dėl Remigijaus Žemaitaičio ateities Seimo vadovybėje, ir dėl paties G.Palucko pralaimėtų rinkimų.
Sulaukė laiško
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turėjo pastebėjimų dėl „Nemuno aušros“ valdančiojoje koalicijoje ir Lietuvos reputacijos klausimų.
Politikė pabrėžė, kad niekas neabejoja valdančiųjų teise pasirinkti savo koalicijos partnerius, tačiau, anot jos, liberalus neramina faktas, kad Lietuvoje peržengta moralinė raudonoji linija, kurios Vakarų šalys įprastai neperžengia.
„Antisemitizmas, neapykantos kalba – tai moralinė raudonoji linija, kurios pasaulyje neleisdavo sau peržengti dauguma mūsų partnerių. Jūsų atveju tai įvyko“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Politikė pasakojo prieš kelias dienas gavusi pasaulyje gerai žinomo Izraelio muziejaus, skirto holokausto aukoms atminti, „Jad Vašem“ direktoriaus laišką, kuriame buvo išsakytas nerimas dėl to, ko iš Lietuvos reikėtų laukti toliau.
„Ar jums neatrodo, kad visgi jūsų sprendimas kvestionuoja ne tik tai, kas buvo padaryta iki šiol, bet ir kvestionuoja mūsų valstybės reputaciją, žvelgiant į ateitį?“ – teiravosi V.Čmilytė-Nielsen.
G.Paluckas savo ruožtu pastebėjo pasikeitusią pasaulio demokratijų būklę.
„Kalbant apie Vakarų pasaulio demokratijų būklę, matome tam tikrą nusistovėjusių politinių sistemų eroziją. Tie laikai, kai buvo tradicinės partijos ir nebuvo tokių iššūkių keliančių politinių darinių, jau baigėsi.
Jeigu žiūrėtume į Švedijos, Olandijos, Vokietijos pavyzdžius, ta politika, kai mėginama dalį visuomenės balsų laikyti mažiau priimtinais, o kai kurias politines organizacijas izoliuoti nuo politinio atstovavimo, baigiasi tik dar didesniu nusivylimu, skepticizmu ir tokių politinių jėgų palaikymo augimu“, – kalbėjo G.Paluckas.
Tuo metu kalbant apie Lietuvos atvejį, anot jo, reikia remtis faktais, nes antisemitizmas minimas tik vieno asmens pareiškimų kontekste.
„Pagal vieno asmens paklydimus ar nuodėmes negali būti charakterizuojama visa partija ir partijos nariai“, – pabrėžė kandidatas į premjerus.
Klausimai dėl tautos valios
Liberalas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad G.Paluckas, argumentuodamas „Nemuno aušros“ buvimą valdančiojoje koalicijoje, akcentuoja rinkėjų valią.
Tačiau E.Gentvilas taip pat pastebėjo rinkėjų valią paties G.Palucko atžvilgiu – socialdemokratas nelaimėjo nei savo vienmandatėje, nei savivaldos rinkimų metu.
„Reikia pasakyti, kad 2019 metais jūs nepakliuvote į Vilniaus miesto tarybą, iki tol ėjęs vicemero pareigas – tokia buvo tautos valia. Netapote vienmandatininku 2020 ir 2024 metais, bet dabar, nors tautos valia kitokia, norite būti tautos vadas – ministras pirmininkas“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Liberalas atkreipė dėmesį, kad buvę premjerai savo vienmandates visad laimėdavo, kaip 2012 metais Algirdas Butkevičius, 2016 metais – Saulius Skvernelis, o 2020 metais – Ingrida Šimonytė.
„Tai kaip man elgtis, kaip Seimo nariui – klausytis tautos valios, ar remtis pagal sąžinę? Kaip patartumėte?“ – teiravosi E.Gentvilas.
G.Paluckas patarė visada elgtis pagal savo sąžinę.
„Visada liksite taikoje bent jau su savimi, net jeigu visas pasaulis mėgins kalti prie kryžiaus. Aš pats sau taikau tokį principą.
Žiūrint į politinę veiklą ir gyvenimą šiek tiek filosofiškai, niekada nežinai, kada tau pasisekė labiausiai – ar tada, kai laimėjai, ar pralaimėjai. Žiūrint į savo biografiją, kuri taip pat turi tam tikrų aspektų, manyčiau, kad tam tikri nukrypimai ar nutikimai, kurie rodomi kaip didžiulis mano trūkumas, mano asmenybės bruožus tik sutvirtino, leido grįžti į politiko kelią.
Kalbant apie asmenines savybes, reikalingas vienmandatininkui – taip, tai yra kitoks darbas ir atstovavimas. Šiandien tos vienmandatės sėkmės nesu patyręs, bet lygiai taip pat daugiau savo jėgų galiu skirti ir koncentruoti bendriems darbams, kuriems to laiko tikrai reikia“, – kalbėjo G.Paluckas.
E.Gentvilas taip pat pastebėjo, kad socialdemokratai neįsileidžia antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio į Vyriausybę, tačiau neatmetama, kad jis galėtų būti Seimo vicepirmininku.
Paklaustas, kaip jis tai vertina, G.Paluckas galimybės R.Žemaitaičiui būti Seimo vadovybėje taip pat neatmetė.
„Pirmiausiai tai yra Seimo pirmininko prerogatyva teikti kandidatą ar ne. Esu girdėjęs komentarus, kad, išsprendus teisines problemas, toks kandidatas galėtų būti“, – neatmetė G.Paluckas.
Klausimai dėl partnerystės
V.Čmilytė-Nielsen kandidato į premjerus taip pat pasiteiravo dėl būsimos valdančiųjų politikos žmogaus teisių ir partnerystės įteisinimo klausimais.
„Turint galvoje, kiek mandatų turi socialdemokratai ir kokio didumo yra ši koalicija, visiškai teoriniu pavyzdžiu pasirinkus partnerystę, kur liko tik vienas etapas – priėmimo stadija – joks veto nebūtų baisus. Kaip žvelgiate į šią temą?“ – klausė ji.
G.Paluckas tikino, kad šis Seimas gali pozityviai nustebinti žmogaus teisių srityje.
„Aš turėjau skeptiškesnę nuomonę prieš Seimo rinkimus, manau, kad gali gimti įvairių tarpfrakcijinių (...) iniciatyvų, kurios žmogaus teisių darbotvarkę stumteltų į priekį. Stipriai“, – teigė jis, pridurdamas, kad dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto visada balsuodavo „už“.
„Mano pozicija dėl Civilinės sąjungos nesikeitė – aš balsavau už ir tai darysiu“, – teigė jis.
Nors tokia ryžtinga pozicija nuteikia pozityviai, po posėdžio V. Čmilytė-Nielsen Eltai teigė besivilianti, jog socialdemokratai savo sprendimais žmogaus teisių srityje „nenustebins nemaloniai“.
„Mes, kaip liberalai, tikrai kelsime šiuos klausimus. Svarbu, kad Seimas nenustebintų nemaloniai. Bet tas pasiryžimas iš Gintauto Palucko ir bent iš dalies jo frakcijos žiūrėti į žmogaus teisių darbotvarkę pozityviai ir aktyviai – suprantama, yra geras dalykas“, – Eltai sakė liberalų seniūnė.
„Vėlgi, žodžiai yra viena, darbai yra kita“, – pridūrė ji.
Ne pirmasis pasirinkimas
G.Paluckas – ne pirmasis socialdemokratų pasirinkimas į Vyriausybės vadovus. Į šias pareigas iš pradžių projektuota Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Politikė buvo patikinusi, jog sėkmės atveju vadovautų Vyriausybei. Visgi, po antrojo Seimo rinkimų turo europarlamentarė ėmė kalbėti dviprasmiškai ir galiausiai pranešė atsisakanti tapti premjere.
LSDP prezidiumas šią pareigą pavedė politinės jėgos vicepirmininkui G. Paluckui. Vasarą prezidentas G.Nausėda LRT televizijai buvo įvardijęs G.Palucką kaip tinkamą pretendentą užimti Ministrų kabineto vadovo pareigas.
Tiesa, praėjusį pirmadienį, negailėjęs kritikos LSDP sprendimui formuoti valdančiąją daugumą su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“, prezidentas pabrėžė, kad G. Paluckas turės atsakyti į kylančius klausimus, susijusius su jo praeitimi ir buvusiu teistumu.
2012 m. Lietuvos aukščiausiasis teismas buvo konstatavęs, kad G.Paluckas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, piktnaudžiavo tarnyba. Politiko teistumas jau yra išnykęs.
Pirmadienį prezidentas buvo susitikęs su pretendentu tapti premjeru. Pasak paties G.Palucko, pokalbio metu su G.Nausėda buvo aptartos potencialios kandidatūros į būsimos Vyriausybės Ministrų kabinetą.
Kadenciją baigianti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę grąžino įgaliojimus prezidentui. Šis savo ruožtu pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas tol, kol bus paskirta naujoji Vyriausybė.
Jei Seimas patvirtins G.Palucko kandidatūrą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
