„Pagal pobūdį ekspertai sako, kad tai yra fizinis pažeidimas arba mechaninis pažeidimas, tai nėra kažkoks pažeidimas, kuris gali būti susietas su stichija, su gamtos kažkokiu reiškiniu“, – žurnalistams antradienį sakė V. Vitkauskas.
Kol kas dirbama su dviem versijomis: kad pažeidimai buvo netyčiniai ir juos galėjo padaryti inkarą išmetęs laivas arba kad buvo įvykdytas prieš Lietuvos infrastruktūrą nukreiptas sabotažas.
„Jeigu mechaninis ir fizinis, tai greičiausiai yra arba tyčinis, arba netyčinis dėl neatsargumo (pažeidimas – ELTA). (...) Atmesti jokios versijos kol kas negalime, bet aišku, kad reikia pradėti nuo pačios sudėtingiausios ir, sakykime, pavojingiausios – tai būtų sabotažas arba diversija“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Anot jo, Baltijos jūroje užfiksuoti du incidentai panašiu laiku. Pagal dabartinę versiją, incidentai įvyko toli vienas nuo kito ir ne teritoriniuose Lietuvos vandenyse ar laisvojoje ekonominėje zonoje, bet daug giliau jūroje.
NKVC vadovo teigimu, Baltijos jūroje tikslią įvykio vietą šiuo metu nustatinėja NATO laivai, ją tikimasi žinoti šiandien.
„Labai sunku kol kas matyti tą bendrą paveikslą, nes duomenys tik plaukia, sunku susižiūrėti visą tą atsekamumą, kas įvyko ir kada įvyko ir kokia galėtų būti ta pagrindinė hipotezė“, – pažymėjo V. Vitkauskas.
„Laiko tarpas nuo vieno incidento iki kito incidento yra skaičiuojamas keliolika valandų“, – patikslino jis.
Tiesa, kaip pridūrė V. Vitkauskas pagrindinė versija yra, kad abu kabelius galėjo pažeisti tas pats laivas.
„Nebūtinai tai laivas, apie kurį mes čia galbūt kalbame ir galvojame. Kaip minėjau, jeigu tai būtų sabotažas ar diversija, tai laivas galėtų būti tam tikra priedanga, šitoje vietoje tikrai anksti pasakyti“, – sakė V. Vitkauskas.
Generalinė prokuratūra Eltai antradienį teigė apie incidentą renkanti informaciją.
Ne vienintelis incidentas
Kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos nutraukimas – ne vienintelis toks incidentas Baltijos jūroje.
Pirmadienį Vokietija ir Suomija pradėjo tyrimą po to, kai savaitgalį buvo nutrūkęs šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija. Sabotažo versiją įgarsino Vokietijos gynybos ministras Boriusas Pistorius.
V. Vitkausko teigimu, reikia atskirti politikų nuomones ir tikslią informaciją.
„Girdėjau tą komentarą, aišku, dar ten nėra visiškai įsitikinta, yra tik kaip versija keliama, tai vėlgi atskirkime – yra vertinimas ir yra informacija. Mes dabar kalbame apie vertinimą, mes dabar informacijos pakankamai neturime, kad galėtume pasakyti, kas konkrečiai vyko“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė apie ryšių kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos Baltijos jūroje pažeidimą sekmadienį.
„Kabelis buvo nutrauktas sekmadienį ryte, Lietuvos laiku apie 10 val. Sistemos iškart pranešė, kad ryšio netekome. Toliau vyko tyrimas, aiškinimasis, buvo suprasta, kad jis yra pažeistas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė „Telia Lietuva“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Anot jo, interneto ryšį į Lietuvą „Telia“ perduoda trimis kabeliais, taigi, interneto pralaidumas dėl incidento buvo sumažėjęs trečdaliu. Pasak A. Šemeškevičiaus, ryšys vartotojams atkurtas apeinant gedimą.
Kaip skelbia portalas „lrt.lt“, tuo metu dėl povandeninio telekomunikacijų kabelio gedimo duomenų perdavimas visiškai nutrūko ir tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1,2 tūkst. kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.
Valdančiųjų atstovai šį gedimą siejo su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sakė, kad šiuo metu yra per anksti daryti išvadas, dėl ko buvo pažeistas ryšių kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos, tačiau neatmetė tiek piktybiškos veiklos, tiek negebėjimo laikytis procedūrų varianto.
