Kaip nurodyta pirmadienį vykusiame Seimo seniūnų sueigos posėdyje, Teisės ir teisėtvarkos komitete Lietuvos socialdemokratų partija gauna tris vietas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – dvi, „Nemuno aušra“ ir Liberalų sąjūdžio frakcija – po vieną vietą.
Su teisininkų komandos šūkiu į Seimą kandidatavęs I.Vėgėlė lieka be kėdės Teisės ir teisėtvarkos komitete, jam pasiūlytas Žmogaus teisių komitetas.
„Šio sprendimo esmė – pašalinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbo LVŽS-KŠS frakcijos atstovą. Jei tiesiai šviesiai – sprendimas reiškia, kad aš, vienintelis dabartinio Seimo narys, ilgus metus dirbęs teisės profesoriumi, būdamas LVŽS-KŠS frakcijos nariu, nebūsiu šio komiteto nariu“, – piktinosi I.Vėgėlė.
Patys neprašė?
Valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė antradienį ryte vykusiame Seimo seniūnų sueigos posėdyje dar bandė kovoti dėl I.Vėgėlės, tačiau nesėkmingai.
Dėl negautos vietos Teisės ir teisėtvarkos komitete vėliau vykusiame Seimo rytiniame posėdyje kritiką liejo ir LVŽS-KŠS frakcijos atstovė Rita Tamašunienė, klausdama, kodėl vienas svarbiausių komitetų yra „toks susitraukęs“ – į jį skiriamas mažiausias įmanomas narių skaičius, t.y. septyni.
Kaip Lrytas aiškino „Nemuno aušros“ atstovė, Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė, patys valstiečiai, teikdami savo prioritetus, nenurodė, kad tarp svarbiausių komitetų mato būtent Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
„Situacija yra tokia, kad LVŽS-KŠS pirmiausia išreiškė savo prioritetus ir kaip prioritetus įvardijo norą dirbti Kaimo reikalų komitete ir turėti kvotą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. LVŽS-KŠS frakcija yra tokia maža, jie turi 11 žmonių, o komitetų yra 16. Vadinasi, pilna kvota jiems niekur nesusiformuoja.
Natūralu, kad visų komitetų jie negali padengti. Be to, kiekviename komitete, kuris yra formuojamas, turi būti atitinkama valdančiųjų ir opozicijos proporcija“, – Lrytas teigė A.Širinskienė.
Ji pabrėžė, kad „patenkinti kiekvieno nario kaprizų ir norų“ yra neįmanoma. Pati politikė gavo vietą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), nors irgi norėjo dirbti Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriam anksčiau yra net ir vadovavusi.
„Jiems liko Žmogaus teisių komitetas. Man atrodo, ponas I.Vėgėlė, jeigu jis skelbiasi, kad yra žmogaus teisių gynėjas, tikrai turėtų vertinti tą komitetą ir norėti eiti į jį dirbti“, – akcentavo A.Širinskienė.
„Aš kažkodėl neverkiu ir einu dirbti kitur“, – apie savo vietą NSGK pavyzdį davė „Nemuno aušros“ narė.
Apskritai apie I.Vėgėlės siekį dirbti Teisės ir teisėtvarkos komitete, pasak A.Širinskienės, Seimo nariai išgirdo tik pirmadienį vykusioje Seimo seniūnų sueigoje.
„Suprantu, kai yra žali naujokai, kurie nelabai susigaudo, kaip kvotos dalinamos, matyt, įsivaizduoja, kad kiekvienam žmogui kvota yra pritaikoma. Taip nėra. Pas mus frakcijoje irgi yra žmonių, kurie yra nepatenkinti, bet visi suprantame, kad tokia yra matematika“, – dėstė ji.
I.Vėgėlė: tai daro gėdą Seimui
Pats I.Vėgėlė portalui Lrytas teigė šią situaciją pirmiausiai vertinantis kaip „asmenines intrigėles“.
„Esu profesionalas teisėje ir teisėtvarkoje, natūralu, kad Seimo vadovybės ir paties Seimo tikslas yra sutelkti profesionalus ir padėti juos ten, kur jie galėtų geriausiai save realizuoti. Dabar vyksta intrigėlės ir asmeniškumai, siekiama eliminuoti profesionalus iš tos veiklos, kur jie galėtų geriausiai save realizuoti. Tokia Seimo pradžia garbės nedaro“, – tikino I.Vėgėlė.
Kas tas intrigėles kuria?
„Tas, kas ir Seniūnų sueigoje minėjo, tas, kas šiandien Seimo posėdžių salėje paminėjo mano pavardę. Tos intrigėlės daro gėdą Seimui, nes Seimas susirinko darbui, ir žmonės tikisi, kad Seimas pradės dirbti efektyviai.
Kas atsitiktų, jeigu medicinos profesorių skirtų į Švietimo komitetą arba švietimo profesorių į Užsienio reikalų?“ – palygino teisininkas.
Nors A.Širinskienė nurodė, kad patys valstiečiai neišreiškė prioriteto savo frakcijos nariams dirbti Teisės ir teisėtvarkos komitete, I.Vėgėlė tikino kolegų kaltės šiuo atveju nematantis.
„Jokiu būdu nematau jokios kaltės dėl to, nes tai yra labai akivaizdu. Ir dabar mūsų frakcija negauna proporcingo atstovavimo, kuris yra nustatytas Statute“, – kalbėjo jis.
I.Vėgėlė pastebėjo, kad pasirinkta komitetus sudaryti iš minimalaus žmonių skaičiaus – septynių Seimo narių, tačiau krūvis, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komitete, būna didžiulis.
„Man bus įdomu žiūrėti, kaip vyks darbas ten“, – kalbėjo jis.
I.Vėgėlė užsiminė, kad nebūtinai pats dirbs Žmogaus teisių komitete: „Aš svarstysiu, nes tas komitetas turi labai menką krūvį. Aš savęs, ko gero, nerealizuočiau tame komitete.“
Seimo narys neatmetė, kad galėtų dirbti Ekonomikos komitete.
„Dabar baiginėju ekonomiką – liko magistro baigiamasis darbas. Ekonomika yra mano sritis. Galvosiu apie Ekonomikos komitetą, kitus komitetus. Nebūtinai tai yra Žmogaus teisių komitetas“, – konstatavo jis.
