Šias išlaidas sudaro teisinės paslaugos išteisintajam trijų instancijų teismuose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė, kad palieka galioti 2023 m. priimtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuriuo dėl visų kaltinimų visiškai išteisintam Š. Narbutui buvo priteista 16 tūkst. 811 eurų proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės lėšų.
Be to, Š. Narbutui priteista 3 tūkst. 578 eurai išlaidų, patirtų advokato paslaugoms Apeliaciniame teisme. Jam taip pat priteista daugiau nei 895 eurai išlaidų, patirtų advokato paslaugoms Aukščiausiajame Teisme.
Antradienį priimtu verdiktu procesas šioje byloje yra baigtas, priimti sprendimai jau nebeskundžiami.
Teismas rėmėsi ir EŽTT sprendimu
Vilniaus apygardos teismas, 2023 m. gegužę išteisindamas Š. Narbutą, nusprendė jam priteisti 16 tūkst. 811 eurų proceso išlaidų, jas turėjo apmokėti valstybė.
Tačiau bylą pagal prokuroro skundą apeliacine tvarka šiemet išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad proceso išlaidos išteisintajam negali būti priteistos.
Prokuroras Gintaras Jasaitis nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš valstybės pinigus išteisintajam, motyvuodamas tuo, kad išteisintasis jokių išlaidų nepatyrė, nes už teisinę pagalbą buvo apmokėta lėšomis, surinktomis iš kitų žmonių per lėšų pritraukimo platformą. Per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas Š. Narbutas surinko daugiau nei 70 tūkst. eurų.
Apeliacinis teismas išteisintajam buvo pasiūlęs pateikti papildomus duomenis apie tikslią turėtų procesinių išlaidų sumą, tačiau tokių duomenų Š. Narbutas nepateikė.
„Vadovaudamasi minėtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti išteisintajam Š. Narbutui iš valstybės išlaidas, kurių jis realiai nepatyrė“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, tenkindama Š. Narbuto kasacinį skundą, konstatavo, kad tokiais atvejais, kaip minimoje byloje, nėra įtvirtinto reikalavimo nustatyti lėšų kilmės šaltinį.
„Spręsdami tokį klausimą teismai turi įvertinti tik tai, ar tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ir laikytis teisės aktų nustatytos atlyginimo iš valstybės lėšų tvarkos“, – paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Teisėjų kolegija pripažino, kad tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojantis principas „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ taikytinas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nes, advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas nepriteisti Š. Narbutui jo prašomo išlaidų atlyginimo nėra susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencijos) laikymusi nacionalinėje teisėje, atitinkamai jis nacionalinių teismų nesaisto.
„Valstybėms narėms yra privalomi EŽTT sprendimai, kuriuose konstatuojami Konvencijos pažeidimai, tačiau nacionalinės teisės nesaisto minėto teismo procedūriniai sprendimai, kylantys ne iš Konvencijos nuostatų taikymo“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad lėšų, kuriomis išteisintajam yra atlyginamos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kilmės nustatymas nėra įtvirtintas Baudžiamojo proceso kodekse.
Š. Narbuto veiksmai, tarpininkaujant dėl reagentų pirktimo, abejonių nesukėlė
ELTA primena, kad teismai Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas yra visiškai nepagrįstas. Prokuroras G. Jasaitis Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 303 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla, ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.
Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.
Pasak Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International“ dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.
Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas euro už vieną testą, parduotą Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.
Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, bet ne Lietuvos biudžeto lėšas.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu. Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Pagal EŽTT sprendimą Lietuva išteisintajam sumokėjo daugiau nei 26 tūkst. eurų. EŽTT nutarė, kad buvęs POLA vadovas Š. Narbutas 2020 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo sulaikytas, pažeidžiant įstatymus, tai yra buvo pažeista asmens teisė į laisvę ir saugumą. Teismas kartu nusprendė, kad Š. Narbutui taikytas turto areštas buvo neproporcingas.
EŽTT taip pat nutarė, kad Lietuvos valdžios institucijos, pranešusios apie tyrimą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, negalėjo atskleisti Š. Narbuto tapatybės.
Teismo sprendimu Lietuva Š. Narbutui turėjo sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti, taip pat sumokėti 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui.
