Kaimyno beldimas naudingesnis už ryšio priemones

Per Rusijos antpuolį Ukrainoje buvo apgriautas 16 aukštų daugiabutis namas. Jo gyventojai liko be elektros, karšto vandens ir šildymo.

Tuomet vienas šiame name gyvenantis jaunuolis ėjo iš buto į butą visų klausdamas, kokios pagalbos kam reikėtų.

„Jei žmogus yra bendruomenės dalis, jis yra pasiruošęs“, – sakė karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Ko pirmiausia reikėtų griebtis, jei audros ar karo metu namuose dingsta elektra, o kartu ir interneto ryšys?

Anot D.Antanaičio, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar elektra dingo ir pas kaimynus. Jei ji dingo visame rajone, pirmiausia reikia pranešti elektros skirstytojui, kad pataisytų gedimą.

Jei to padaryti neįmanoma, reikia užsidegti žvakę. „Visada pravartu turėti žvakių atsargų. Jos praverčia ne tik dingus elektrai, bet ir sukuria romantišką atmosferą“, – sakė D.Antanaitis.

Tokiais atvejais praverstų ir elektros generatorius, tačiau daugiabučiuose gyventojai jų paprastai neturi – tokių prietaisų nėra kur laikyti.

D.Antanaitis svarstė, kad ekstremaliai situacijai gerai pasiruošusios savivaldybės galėtų įsigyti galingus generatorius, kurie elektros energija galėtų aprūpinti daugiabučius namus, ypač tuos, kur daug kas priklauso nuo elektros tiekimo, – šildymas, maisto ruošimas, karšto vandens tiekimas.

„Dingus elektrai daugiaaukščiuose namuose viršutinių aukštų gyventojams iš tiesų kiltų didelė problema gauti šviežio vandens, šilumos ar pasišildyti maisto“, – kalbėjo D.Antanaitis. Jo nuomone, apie tai iš anksto turėtų pagalvoti ir savivaldybės, ir namų bendrijų pirmininkai.

Dingus telefono ar interneto ryšiui taip pat pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar jo nėra ir pas kaimynus.

„Jei tokia pat situacija ir pas kaimynus, su jais reikia bendrauti, palaikyti ryšį, klausytis tik oficialių pranešimų ir jais vadovautis“, – teigė D.Antanaitis.

Jo patarimas – visą laiką palaikyti ryšį su kaimynais: „Jei atsitiks kas nors baisesnio ir nebus įmanoma niekam prisiskambinti, labai svarbu išlaikyti bendruomeniškumą, kad galėtumėte vieni kitiems padėti ir vieni kitus paremti. Bendruomeniškumas yra viso ko pagrindas.“

Dingus internetui ar mobiliojo telefono ryšiui prisiskambinti Bendrajam pagalbos centrui (BPC) ir išsikviesti reikalingą pagalbą gali ir nepavykti.

D.Antanaitis teigė, kad tokia situacija susidarė Lietuvoje beveik išnykus laidiniam ryšiui. „Jei prireikė skubios pagalbos, geriausia sėsti į automobilį arba bėgti iki artimiausios policijos ar gydymo įstaigos“, – patarė karybos ekspertas.

Jei elektra dingsta visame kvartale ar gyvenvietėje, be jos tiekimo lieka visų mobiliojo ryšio operatorių stotys, todėl neveikia ir pagalbos skambučiai bei vietos nustatymas pagal stotis.

Tokiais atvejais, kai dėl stichijų nutrūksta elektra ir nepavyksta prisiskambinti mobiliuoju ryšiu, patariama išeiti iš pastatų, ieškoti atviresnės ar aukštesnės vietos, kad telefonas galėtų pasiekti toliau esančių bazinių stočių signalą.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specialistai pataria pasirūpinti, kad, nutrūkus elektros tiekimui, po ranka visada būtų įkrauta išorinė baterija, kad būtų galima įkrauti mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet yra tikimybė, kad dar kurį laiką bus galima susisiekti su artimiausiais žmonėmis ar pagalbos tarnybomis.

RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis patarėjas Virgilijus Stundžia aiškino, kad ekstremalių situacijų metu dingus elektros energijai mobilusis ryšys staiga nedingsta: „Po tam tikro laiko, kai išsikrauna mobiliojo ryšio stočių rezervinės baterijos, o mobiliųjų rezervinių energijos šaltinių pristatymas ir pajungimas prie operatorių bazinių stočių užtrunka, sutrinka mobilusis ryšys. Tokiu atveju mobiliuoju telefonu mobiliuoju ryšiu susisiekti nepavyks, nors mobilusis telefonas vis dar bus įkrautas.“

Šiuo metu visi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai nemokamai teikia „VoWi-Fi“ technologiją, kuria galima susisiekti mobiliuoju telefonu jungiantis prie bet kokio namų ar viešojo „Wi-Fi“ tinklo maršrutizatoriaus, kuris pats yra prijungtas prie fiksuoto interneto prieigos tinklo per keitiklį ar modemą.

V.Stundžia patarė „VoWi-Fi“ funkciją įsijungti ir išbandyti nelaukiant ekstremalių situacijų.

„Android“ arba „iPhone“ telefonuose reikia eiti į „Nustatymus“, po to – „Ryšius“, ten įjungti „Wi-Fi“ skambinimą ir prisijungti telefonu prie savo namų ar viešojo „Wi-Fi“ tinklo. Naudojantis šia paslauga skambučius galima užmegzti ir neveikiant artimiausiam ryšio bokštui.

„Paprastai yra didesnė tikimybė, kad, dingus elektros tiekimui, fiksuotu tinklu teikiama paslauga nedings taip greitai, bet reikia pasirūpinti jūsų maršrutizatoriaus ir keitiklio (modemo) rezerviniu elektros tiekimu. Dingus elektros tiekimui jie turi nenustoti veikti“, – aiškino V.Stundžia.

Nutrūkus tiek mobiliojo, tiek fiksuotojo ryšio paslaugoms tarpusavyje galima bendrauti ir radijo stotelėmis.

V.Stundžios teigimu, radijo ryšiu, priklausomai nuo stotelių galingumo, galima susisiekti su 2–10 kilometrų atstumu esančiais asmenimis.

RRT atstovas pažymėjo, kad profesionalios radijo stotelės naudoja radijo dažnius, kuriems reikia atskiro leidimo. Tačiau specializuotose parduotuvėse galima įsigyti vadinamųjų PMR 446 ar CB stotelių, kurioms naudoti jokio leidimo nereikia.

„Paskaitykite instrukciją arba pasiteiraukite pardavėjo, ar joms naudoti nereikia atskiro leidimo. Deja, tokiomis stotelėmis tiesiogiai nesusisieksite su pagalbos tarnybomis“, – aiškino V.Stundžia.

RRT primena, kad pagalbos telefonas 112 visuose ryšio tinkluose turi prioritetą. Tais atvejais, kai yra dideli skambučių srautai, skambučiui numeriu 112 suteikiama pirmenybė. Numeriu 112 galima ne tik skambinti. Skubiąją pagalbą galima išsikviesti ir SMS žinutėmis, naudojantis mobiliąja programėle ar išsiunčiant „eCall“ signalą.

„eCall“ – tai pagalbos kvietimas numeriu 112, kai automatiškai arba rankiniu būdu suaktyvinama transporto priemonėje įrengta sistema ir užmezgamas ryšys tarp transporto priemonės ir Bendrojo pagalbos centro.

ESO atstovų teigimu, audrų ir kitų ekstremaliųjų situacijų atveju nebloga išeitis – saulės elektrinės.

Taip pat vis garsiau ir daugiau kalbama apie vadinamąjį salos režimą – kai saulės elektrines įsirengę vartotojai ant stogo turi įsirengę kaupiklius ir hibridinius keitiklius. Dėl šių dviejų komponentų elektrinės gali veikti vadinamuoju „off grid“ (prie elektros tinklų neprijungtu) režimu.

Jos veiktų net tuomet, kai dėl įvairių priežasčių nėra sąveikos su skirstomuoju tinklu. Kol kas parama kaupikliams įsirengti skiriama tik verslui, tačiau jau svarstoma tokią paramą skirti ir gyventojams.

Gyventojams, kurie neturi galimybės įsirengti nuosavos elektrinės ant stogo, ESO pataria pasvarstyti įsigyti balkoninę saulės elektrinę. Nedidelei (0,4–0,8 kW galios) elektrinei nereikalinga sutartis, o jos prijungimas greitas ir paprastas: užtenka įjungti į elektros lizdą kaip ir bet kurį buities prietaisą.

Be elektros tinklo šis įrenginys gali ir neveikti, bet turint nedidelę bateriją ją galima įkrauti. Tokios galios užtektų mobiliajam telefonui įkrauti.

Miškingose, atokiose ir mažai apgyvendintose vietovėse įsikūrusiems gyventojams patariama įsigyti elektros generatorius. Šis įrenginys aprūpintų namų valdą elektros energija bet kuriuo paros ir metų laiku.

Kilus grėsmei reikėtų pasirūpinti alternatyviais šildymo būdais, tokiais kaip malkų židinys arba krosnelė. Namuose turėti žvakių, žibintuvėlių ir pakankamai baterijų. Naudingi gali būti ir saulės energija įkraunami žibintai.

Net ir dingus elektrai svarbu gauti ir girdėti oficialius pranešimus. Tam gali padėti radijo imtuvai su baterijomis arba rankiniu būdu įkraunami radijo imtuvai.

Kad veiktų mobilieji telefonai, reikėtų apsirūpinti įkrautomis išorinėmis baterijomis. Organizacija „Blue/Yellow“ pataria kiekvienam šeimos nariui turėti bent po kelias išorines baterijas.

2022 metų lapkritį Rusija įvykdė didžiausią raketų ataką prieš Ukrainos energetikos sistemą – be elektros liko daugiau nei 10 milijonų ukrainiečių.

Elektros tiekimas buvo nutrauktas 15 šalies regionų ir Ukrainos sostinėje.

Visoje šalyje buvo pažeista mažiausiai 15 svarbių energetikos mazgų. Neveikė tūkstančiai kilometrų svarbiausių aukštosios įtampos linijų, tai paveikė visą šalį. Apie 40 proc. ukrainiečių patyrė sunkumų – elektros nebūdavo nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Nors elektros sutrikimus bandyta sparčiai šalinti, tomis dienomis atšalo. Šaltis ir iškritęs pirmasis sniegas gerokai apsunkino padėtį Kijeve. Gyventojai įsijungė šildytuvus, o tai dar labiau padidino tinklo apkrovą ir pailgino elektros tiekimo sutrikimus.

Generatorių kainos smarkiai išaugo, bet net ir turint pinigų jų įsigyti buvo nelengva.

Atsižvelgdama į krintančią temperatūrą Kijevo valdžia pradėjo steigti bendrus šildomus punktus.

Mieste, kuriame gyvena 3 mln. gyventojų, buvo įrengta per 500 punktų, kur gyventojai galėjo sušilti, atsigerti arbatos, įkrauti savo telefonus ir gauti reikiamą pagalbą. Šiuose punktuose buvo sumontuoti automatiniai energijos šaltiniai, taip pat specialios katilinės.

Dingus elektrai Kijevo daugiabučiuose nebeveikė liftai, todėl nemažai Ukrainos sostinės gyventojų liftuose palikdavo dėžutes su maistu, žibintuvėliais ir baterijomis tiems atvejams, jei kas nors lifte įstrigtų ilgesniam laikui.

Dėl elektros trūkumo buvo sutrikęs viešojo transporto eismas, negalėjo veikti daugelis mažų parduotuvių, savo veiklą apribojo kai kurios medicinos įstaigos.

Dauguma didesnių ligoninių gavo generatorių ir nepatyrė energijos tiekimo sutrikimų. Generatoriais buvo aprūpintos švietimo įstaigos ir socialinės tarnybos.

Tačiau daugelyje Kijevo mokyklų mokymosi procesas smarkiai sutriko, kai dėl elektros tiekimo sutrikimų nutrūko interneto ryšys. Dėl šios priežasties nuotolinis mokymasis tapo beveik neįmanomas.