„Jeigu žiūrėti apie pralaimėtojus, tai šiai akimirkai Lietuva yra pralaimėtoja. Prezidentas tai mato taip. Mes iš tiesų turime valstybės įvaizdžio problemą, mes turime santykių su partneriais problemėlę, mes turime supratimą, kad susitikimuose, kuriuos turėsime, dalį laiko praleisime aiškindami, kas čia Lietuvoje įvyko ir kas čia yra kas, į ką mes panašūs“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė F. Jansonas.
„Aiškinsime veiksmais. Aiškinsime tuo, ką prezidentas gali ir pasiryžęs padaryti – visų pirma, iš esmės neįleisti partijos, kurios lyderis kaltinamas antisemitizmu, nariams dalyvauti Vyriausybėje“, – teigė šalies vadovo patarėjas, abejodamas, ar tokie veiksmai bus pakankami išspręsti kilusius iššūkius valstybės reputacijai.
Jis pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija Lietuvoje – unikali. Nors, pasak F. Jansono, ir kitose Europos valstybėse į valdžią patenka „populistinės dešiniosios partijos“, tokios politinės jėgos niekada nebuvo vadinamos antisemitinėmis.
„Čia turime unikalią situaciją. Lietuva, kaip neretai būna, yra pirmeivis kažkur. Geriau jau čia nebūtume buvę jokiais pirmeiviais“, – apgailestavo patarėjas.
„Tiesiog dirbsime ir matysime, ką galime pakeisti, nes jokio recepto, jokios panacėjos nėra. Galime tik bandyti mažinti žalą ir darbu parodyti, kad Lietuva yra, buvo ir bus vakarietiška, demokratiška, teisės viršenybės valstybė“, – apibendrino F. Jansonas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024–2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą išrinko ir naująjį Seimo pirmininką – juo tapo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.
Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
