Trečiadienio posėdyje priimtu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nutarimu norima skatinti artilerijos sviedinių gamybą Lietuvos teritorijoje.
Gynybos resursų agentūra, pirkdama artilerijos sviedinius Lietuvos įmonėse ar „Rheinmetall Waffe Munition GmbH“ bendrovėse užsienio šalyse, galės nesilaikyti įstatymo, kuris reglamentuoja gynybos ir saugumo srityje atliekamus viešuosius pirkimus.
Nepriėmus šios išimties, būtų privaloma skelbti viešąjį konkursą, kuriame dalyvautų daug tiekėjų iš kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių. Pirkimą laimėtų ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą pateikęs gamintojas, tačiau tai nebūtinai apsaugotų nacionalinio saugumo interesus.
„Artilerijos sviedinių įsigijimai iš Vokietijos įmonės „Rheinmetall“ yra viena iš sąlygų, kurioms esant bus steigiama amunicijos gamykla Lietuvoje“, – pabrėžia KAM.
Sąlygas išimčiai sudaro „Sutartis dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo“. Čia numatyta, kad Gynybos agentūrai perkant FPV (angl. first person view) bepiločius orlaivius, žvalgybinių fiksuoto sparno (iki 15 kg kilimo svorio) ir daugiafunkcinius micro klasės vertikalaus kilimo bepiločius orlaivius Lietuvos teritorijoje esančiose įmonėse viešojo pirkimo organizuoti nereikia.
„Projektu siekiama užtikrinti esminį nacionalinio saugumo interesą – apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir demokratinę konstitucinę santvarką, taiką ir saugią aplinką valstybės raidai, todėl privalu stiprinti Lietuvos gynybinę galią“, – teigia ministerija.
Artilerijos sviedinių gamyba Lietuvoje yra gyvybiškai būtina, nes net ir krizės atveju užtikrins trumpas ir patikimas artilerijos tiekimo grandines, mažins kariuomenės priklausomybė nuo užsienio įmonių.
Anot KAM, įsigytos prekės bus naudojamos tik Lietuvos krašto apsaugos sistemos reikmėms arba paramai Ukrainai, todėl pirkimai neturės įtakos ne karinės paskirties prekių rinkai ES.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad Lietuva iš šalyje iškilsiančios „Rheinmetall“ gamyklos bus įsipareigojusi įsigyti tam tikrą kvotą amunicijos. Politikas praėjusią savaitę minėjo, kad su bendrove yra „artėjama“ prie konkretaus susitarimo šiuo klausimu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje. Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą.
Liepos viduryje Vyriausybė pritarė ir EIM siūlymui, kad „Rheinmetall“ gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas.
Tai reiškia, kad statybas bus galima pradėti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos. Šiems pakeitimams dar balandį pritarė ir Seimas. Supaprastintos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros, sudarytos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Planuojama, kad investicijos į amunicijos gamyklą sieks daugiau kaip 180 mln. eurų ir bus sukurta daugiau kaip 150 darbo vietų. Gamykla per metus pagamins tūkstančius šaudmenų, kurių dalis bus skirta ir Lietuvos kariuomenės poreikiams.
