Kauno apylinkės teismas antradienį tenkino patikslintą Kultūros paveldo departamento 15 tūkst. 886 eurų civilinį ieškinį ir įpareigojo abu atsakovus solidariai atlyginti šią nekilnojamosioms kultūros vertybėms padarytą žalą. Taip pat jie privalės atlyginti KPD bylinėjimosi išlaidas – sumokėti po 1605 eurus.
Tiesa, V. Matijošaitis ir griovimo darbus atlikusios mero šeimos valdomos bendrovės „Kauno saulėtekis“ statybos projektų vadovas A. Šumskas šį sprendimą dar gali apskųsti.
Procesas dėl Kauno mero savivalės trunka jau ne vienerius metus.
Piktinosi V. Matijošaičio savivale
Dėl skandalų nuolat kritikuojamas V. Matijošaitis įsigijo Kačiūniškės dvarą 2017 metais. Kultūros paveldo departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Andriaus Vaicekausko tvirtinimu, įsigydamas dvaro sodybą meras buvo raštu įpareigotas darbus, susijusius su paveldo tvarkymu, derinti su šios srities specialistais.
Tačiau to nebuvo padaryta – nugriovus į Kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus, svirno vietoje be leidimo ir projekto iškilo naujas statinys.
A.Vaicekauskas tokius veiksmus teisme pavadino nežabota savivale – istoriniai objektai buvo tiesiog sunaikinti.
KPD teisininkas neslėpė nuostabos, kodėl meras nesikonsultavo su paveldosaugininkais – pastarieji jį būtų informavę, kaip tvarkyti paveldui priklausančius statinius.
A.Šumskas buvo pripažinęs, jog nugriovė statinius – kultūrinę reikšmę turėjusius svirną ir tvartą.
Tikino gavęs žodinį leidimą
Tuo tarpu V. Matijošaitis anksčiau tikino, jog jis buvo gavęs žodinį paveldosaugininkų leidimą nugriauti šiuos abu prastos būklės statinius.
A.Šumskas už kultūrinę reikšmę turinčių statinių nugriovimą dar iki teismų proceso buvo nubaustas administracine 300 eurų bauda.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, 1929 metais Kačiūniškių dvarelyje kanauninko Juozo Meškausko iniciatyva įsikūrė vienuolės benediktinės.
Čia jos užveisė sodą ir pastatė dvaro rūmus. Sovietmečiu vienuolyną uždarius, rūmai tapo gyvenamuoju namu.
Žala sumažėjo
Kultūros paveldo departamentas iš pradžių buvo pateikęs gerokai didesnį ieškinį, kurį 2023 metų gegužę patenkinęs Kauno apylinkės teismas įpareigojo
Kauno apylinkės teismas praėjusių metų gegužę įpareigojo V. Matijošaitį ir A. Šumską solidariai atlyginti 34 tūkst. eurų dydžio žalą, kuri buvo padaryta nugriaunant kultūros vertybes. Sprendimą jie abu apskundė, prašydami Kultūros paveldo departamento ieškinį atmesti.
Kauno apygardos teismas pripažino, jog griaunant statinius buvo pažeisti teisės aktai ir padaryta žala, tačiau civilinę bylą nusprendė grąžinti iš nagrinėti iš naujo į Kauno apylinkės teismą dėl žalos dydžio nustatymo.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, kolegos iš Kauno apylinkės teismo neteisingai apskaičiavo nuostolius, juos grįsdami atkuriamąja verte (statybos kaina).
Komisija perskaičiavo žalos dydį ir nustatė, kad nuostolių, padarytų sužalojus (sunaikinus) kultūros paveldo objektus ir taip valstybei negrįžtamai praradus nepažintą mokslinių duomenų šaltinį bei galimybę atlikti tyrimus mokslinio pažinimo tikslu, sudaro 15 tūkst. 886 eurus.
Kauno apylinkės teismas 2024 metų lapkričio 12 dieną tenkino patikslintą ieškinį. Ar jis bus skundžiamas, dar nėra neaišku.
