Nuostata dėl teisinės Seimo nario neliečiamybės naikinimo yra įrašyta ir į naujosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ koalicinę sutartį. Ji yra skirta šiuo metu teisėsaugos akiratyje dėl antisemitinių pasisakymų atsidūrusio Remigijaus Žemaitaičio.
Sutarta, kad tuo atveju, jei Generalinė prokuratūra kreiptųsi dėl koalicijai priklausančio Seimo nario neliečiamybės naikinimo, šis parlamentaras pats turėtų sutikti, kad teisinis imunitetas jam būtų panaikintas.
Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai.
Pataisomis numatoma, kad tuo atveju, kai pats Seimo narys pritaria, jog jo teisinis imunitetas būtų pašalintas, Seimas tai galėtų padaryti be Statute šiuo metu numatyto įpareigojimo steigti specialiąją tyrimo komisiją.
Kaip nurodoma J. Razmos parengto įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Seimo statutas nenumato aiškaus reguliavimo, kad tuo atveju, kai pats Seimo narys prašo panaikinti jo neliečiamybę, komisija nebūtų sudaroma.
Projektu siūloma Seimo statute nustatyti aiškų teisinį pagrindą, kuris leistų nesudaryti komisijos tuo atveju, jeigu Seimo narys, išklausęs prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, viešai Seimo posėdyje iš karto padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta.
ELTA primena, kad R. Žemaitaitis yra patikinęs, kad Seimui sulaukus generalinės prokurorės prašymo naikinti jo teisinę neliečiamybę, jis jos atsisakytų pats.
Kaip skelbta anksčiau, balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po teismo verdikto, parlamentas turėjo priimti sprendimus dėl R. Žemaitaičio Seimo nario mandato naikinimo, tačiau politikas pats pasitraukė iš Seimo.
