Paskirti J. Sasnauskui apdovanojimą pasiūlė Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų, bendruomenių pasiūlymus.
Pasak Laisvės premijų komisijos pirmininkės Angelės Jakavonytės, J. Sasnauskas, dar būdamas paauglys, 1976 metų lapkritį, už 1920 m. žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse milicininkų buvo sulaikytas ir sumuštas, o už tautinius ir religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos.
Pasak jos, J. Sasnausko įvertinimas Laisvės premija – puikus pavyzdys Lietuvos visuomenei, kad iškovotą laisvę reikia saugoti ir ginti.
Laisvės premiją J. Sasnauskui planuojama įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2025 m. sausio 13-ąją.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, primena ELTA.
2014 m. Laisvės premija įteikta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei, 2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, 2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai.
2021 m. Laisvės premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.
Lietuvos Seimas įvertino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje, jam paskirdamas 2022 metų Laisvės premiją.
2023 m. Laisvės premija skirta Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.
ELTA primena, kad pernai gruodžio mėnesį Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymo pataisas, kuriomis daugiau nei dvigubai – nuo 5 tūkstančių eurų iki 11 tūkstančių eurų padidino Laisvės premiją. Jos dydis nustatomas atsižvelgus į galiojančius bazinės socialinės išmokos (BSI) rodiklius.
Kaip numato įstatymas, kiekvienais metais skiriama viena 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Išimtiniais atvejais tais pačiais metais gali būti skiriama antra 200 BSI dydžio premija.
2024 m. bazinė socialinė išmoka (BSI) yra 55 eurai.
