Šia proga salėje iš politikų lūpų skambėjo ir padėkos žodžiai, ir atsiprašymai, ir linkėjimai naujai išrinktiems Seimo nariams.
Į parlamento kolegas paskutinį kartą kreipėsi ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Svarsčiau savo paskutinę kaip Seimo pirmininkės kalbą pradėti nuo žinomo anekdoto apie tris laiškus – juk Seime netrūksta anekdotiškų situacijų, todėl tokia pradžia būtų visai tinkama. Visgi nutariau, kad to daryti neverta.
Jei patys žiūrėsime į Seimą kaip į anekdotą, cirką ar nesusipratimą, kodėl turėtume stebėtis, kad pasitikėjimas šia institucija nėra didelis. Esame parlamentinė Respublika ir Seimas yra pagrindinė Lietuvos valdžia. Tai faktas – tikrai nemenkinant kitų demokratinės sistemos valdžių, veikiančių Konstitucijos nustatytose ribose.
Būtent parlamentas turėtų būti kamertonas, atskaitos taškas formuojant Lietuvos valdžios stilistiką pačia bendriausia prasme. Tai tikrai ne vienos kadencijos darbas, bet kiekviena Seimo vadovybė, Seimo frakcijos ir komitetai, kiekvienas Seimo narys savo galimybių ribose privalo neišleisti iš akių šios itin svarbios užduoties, galima sakyti, misijos.
Ypač dabar, kai kvestionuojamos įprastinės politinio žaidimo taisyklės, kai agresyviai atakuojama tarptautinė teisė, kai liberalios demokratijos visame pasaulyje patiria didžiulį spaudimą – ir iš išorės, ir iš vidaus. Tai pirmoji pamoka, kurią gavau eidama Seimo pirmininkės pareigas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, įprasta sakyti, kad valdžia turi būti greita, privalo operatyviai priimti sprendimus ir padėti, tačiau yra ir kita, ne mažiau svarbi pusė.
„Kaip greta greitojo skaitymo ir mąstymo yra skaitymas ir mąstymas lėtas, taip ir greta greitos valdžios turėtų būti vietos lėtai valdžiai, orientuotai į kuo išsamesnę diskusiją, į platesnį visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą. Tai reiškia ir nepalyginamai didesnį dėmesį tam, kokias neigiamas pasekmes galėtų sukelti vieno ar kito teisės akto priėmimas.
Taip, reikia neatsilikti, dėl to niekas nesiginčija, tačiau kartais, kaip sakydavo senovės romėnai, reikia skubėti lėtai, nes tik taip galima pasiekti sprendimų, kurie bus ne vien valdžios, bet ir visuomenės sprendimai, kurių nereiks nuolat kaitalioti ar tikslinti.
Na, o trečioji pamoka yra veikiau patvirtinimas to, kuo aš kaip liberalė visada tikėjau. Valdžia turi padėti, esant reikalui – paremti, tačiau ji turi atrasti savyje jėgų ir netrukdyti. Vienas iš esminių principų valdžios, veikiančios liberalios demokratijos sąlygomis, yra savęs apribojimas.
Valdžia – tai instrumentas, kuris suteikia galių, tačiau ji automatiškai nepadaro tavęs protingesniu, geriau išmanančiu. Todėl valdžiai reikia rasti savyje jėgų įveikti pranašumo kompleksą, nesistengti viską kontroliuoti, nesikišti ten, kur tikrai nereikia, kur viskas juda ir be jos pastangų. Ir pradėti čia reikia būtent nuo Seimo“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo vadovės, kiekviena kadencija turi savų iššūkių, o šiai kadencijai jų kliuvo tiek, kad užtektų trims ar keturioms. Tačiau, tvirtino V.Čmilytė-Nielsen, Seimas susitvarkė garbingai.
„Esu įsitikinusi, kad po kurio laiko mūsų kadencija bus prisimenama kaip sėkmingo darbo pavyzdys. Nes ilgesnėje perspektyvoje lieka ne žodžiai, o darbai.
Yra pamokanti žydiška išmintis, kuri šiandien, manau, ypač aktuali. Rabinas sako: puodynėje sėdi trys varlės, viena iš jų nusprendė iššokti. Paskui taip nusprendė antra, galiausiai – trečia. Kiek varlių liko puodynėje? „Nė vienos“, atsako mokinys. „Ne, vis dėlto trys“, šypsosi rabinas. „Nes nuspręsti ir iššokti nėra tas pats“.
Didžioji anglų rašytoja Jane Austen yra sakiusi: „Mus apibrėžia ne tai, ką sakome, netgi ne tai, ką galvojame, o tai, ką darome“.
Todėl pagal darbus pirmiausia ir vertinama. Šiandien atrodo, kad ketveri pastarieji metai prabėgo labai greitai. Dėkoju visiems jums, kolegos, pozicijoje ir opozicijoje už bendrą darbą. Kai galėsime vertinti kadenciją objektyviau, iš laiko perspektyvos, esu tikra, kad prisiminsime būtent bendras pastangas ir sutarimą dėl esminių valstybei klausimų.
Netruks prabėgti ir ateinantys ketveri. Ir bent jau jei spręsime iš pirmosios po rinkiminės savaitės, ramybės ir nuspėjamumo tikėtis neverta. Todėl naujajam Seimui linkiu sėkmės – jos mums visiems, turint galvoje platesnius tarptautinius kontekstus, tikrai prireiks.
O likusieji devyniasdešimt penki procentai – tai kasdienis parlamentinis darbas. Nuoseklus ir sąžiningas. Paremtas racionaliais argumentais. Nekaltinant ir nekerštaujant. Nesiveliant į nereikalingus emocinius karus. Neiškeliant savų interesų aukščiau visko. Nesiekiant išimti faktų iš politikos, netrinant skirtumo tarp tiesos ir melo.
Nesvarbu, kur dirbi, pozicijoje ar opozicijoje.
Taigi dabar, kaip sako šachmatininkai, jūsų ėjimas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Konservatorius Emanuelis Zingeris išskyrė per kadenciją pasiektą pažangą užsienio politikoje.
„Bičiuliai, aš norėčiau jus pasveikinti su viskuo, ką jūs priėmėt per tuos ketverius metus užsienio srityje. Tai buvo žmogaus teisių ir drąsos parodymas. (...)
Ačiū jums Užsienio reikalų komiteto vardu, šneku kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, už visus jūsų balsus – daugeliu atvejų kartu, beveik visais atvejais kartu balsavome dėl visų krizių pasaulyje, tai ačiū už tuos ketverius metus, kur mes užsienio srityje patvirtinome mūsų vidines Lietuvos vertybes, susijusias su mūsų Kovo 11-ąja“, – dėkojo E.Zingeris.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad ši kadencija buvo viena sudėtingiausių iki šiol buvusių.
„Baigiame šitą kadenciją, kuri, turėdamas patirties drįstu sakyti, parlamentarizmo istorijoje buvo viena sudėtingiausių kadencijų, gal išskyrus pirmąją, kai ir tankai važinėjo miesto gatvėmis, ir Sausio 13-oji“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Liberalas priminė ir COVID-19 pandemiją, ir migrantų krizę Lietuvos pasienyje, ir infliaciją, ir karą Ukrainoje. Pasak E.Gentvilo, tai buvo didžiuliai iššūkiai tiek pačiam Seimui, tiek ir visai valdančiajai daugumai.
„Tačiau reikia pripažinti, kad net ir tokių krizių akivaizdoje šitas Seimas, kuris šiandien garbingai baigia savo darbą ir garbingą kadenciją, atliko didžiulius darbus“, – pabrėžė E.Gentvilas, išskyręs ir gynybos stiprinimą bei finansavimą.
„Ne vien valdantieji, bet ir daugybė opozicijos žmonių palaikė tuos sprendimus“, – pridūrė liberalas.
„Aš noriu pasakyti, kolegos, kad aš didžiuojuosi, kad buvau kartu su šituo Seimu, buvau šitoje valdančiojoje daugumoje, kuri tokiu sunkiu laikotarpiu užtikrino mano minėtus ir nepaminėtus pozityvius dalykus“, – kalbėjo E.Gentvilas, padėkojęs ir Seimo vadovei V.Čmilytei-Nielsen.
„Kuri, kaip aš jai linkėjau, taip ir buvo geroji šių namų dvasia visą kadenciją“, – apibūdino liberalas.
E.Gentvilas dėkojo ir premjerei Ingridai Šimonytei, ir Seimo opozicijai, su kuria, anot politiko, pavyko susitarti svarbiausiais klausimais.
„Neturiu jokių įgaliojimų atsiprašyti už visus, aš galiu tik asmeniškai pasakyti – jeigu ką nors užgavau, o turbūt taip buvo, jeigu ką nors įžeidžiau, o turbūt taip buvo, žinodamas savo ilgą liežuvį ir smailų charakterį, turbūt taip padariau, tai aš atsiprašau.
Kiekvienas pagalvokime apie tai, ar užgavome ką nors, įžeidėme, ir skirkimės iš šito Seimo paskutinę Seimo darbo dieną su žmogiškom simpatijom vieni kitiems“, – linkėjo E.Gentvilas.
Konservatorius Antanas Matulas priminė, kad pirmą kartą į Seimą jis buvo išrinktas dar 1996-aisiais – naujajame parlamente jo jau nebebus.
„Per visas 6 kadencijas, kada buvau rinktas vienmandatėje, man teko dirbti su 17 ministrų ir daugumą jų mokinti, nes visi kreipėsi, kad papasakočiau, kaip veikia ta sistema“, – kalbėjo A.Matulas.
„Dėkoju už bendravimą, už bendrą darbą. Be abejo, įgijau neįkainojamą patirtį – ir politinę, ir vadybinę. Atsiprašau visų, kuriuos įžeidžiau žodžiu ar kitais veiksmais. Labai atsiprašau dėl to, linkiu jums geros sveikatos, gero gyvenimo, o naujam parlamentui - pasimokyti iš mūsų klaidų ir dirbti Lietuvos labui“, – linkėjo politikas.
Prie padėkų prisijungė ir Seimą paliekantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas.
„Man irgi buvo malonu ir miela dirbti kartu su jumis“, – sakė jis.
