Klausymai prasidėjo 19:30 val. ir turėjo trukti iki 22:30 val. Lietuvos laiku, tačiau viskas šiek tiek užsitęsė. Tą patį vakarą, maždaug apie vidurnaktį, paaiškėjo, kad A.Kubilius gavo europarlamentarų palaiminimą. Iki tapimo eurokomisaru jam liko paskutinis laiptelis – visos Europos Komisijos (EK) sudėties patvirtinimas.
Į salę, kurioje vyko klausymai, A.Kubilius žengė užtikrintai, atsakymų metu ne kartą sugebėjo prajuokinti jį „tardyti“ susirinkusius europarlamentarus. Nors atrodė ramus ir pasitikintis savo jėgomis, jo kolegos neslėpė, kad politikas kiek jaudinasi, pastaruoju metu atsakingai ruošėsi visiems galimiems klausimams.
A.Kubiliaus atsakymus į klausimus stebėti galite čia:
Dėl Lietuvos deleguoto eurokomisaro kandidatūros sprendė du pagrindiniai komitetai – Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos. Taip pat klausymuose svečio teisėmis buvo pakviesti dalyvauti Transporto ir turizmo komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai.
A.Kubilius: priešininkai ir strateginiai konkurentai sparčiai mus lenkia
Pasisakymą pradėjęs A.Kubilius kolegoms priminė savo politinę patirtį – du kartus užimtas Lietuvos ministro pirmininko pareigas, darbą Seime ir EP.
A.Kubilius nurodė, kad gynyba bus vienas svarbiausių būsimosios EK prioritetų, o jam pačiam pavesta padėti Europai pasiruošti ekstremaliausioms nenumatytoms karinėms situacijoms.
„Tai reiškia – pasiruošti galimai Rusijos agresijai prieš valstybes nares. Ar mes esame pasirengę tokioms nenumatytoms situacijoms? Šiandien mes susiduriame su neatidėliotinais ir ilgalaikiais iššūkiais. Pirmiausia, susiduriame su egzistencinėmis grėsmėmis, įskaitant tradicinį karą, kibernetinį karą, hibridinius išpuolius ir kosmoso militarizavimą.
Naujausi žvalgybos vertinimai rodo, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Rusija gali išbandyti ES arba NATO ryžtą. Būtent todėl turime skubiai stiprinti ES pasirengimą galimai karinei agresijai“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jis pabrėžė, kad dabar JAV dėmesys dar labiau kryps į Kiniją, tačiau Rusijos grėsmė niekur nepasitrauks, todėl ES turi tapti savarankiškesnė.
Kandidatas į eurokomisarus kritikavo ES narių požiūrį į lėšų skyrimą gynybai, dėl ko susidarė „kritinių mūsų pajėgumų ir pasirengimo spragų“. Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį Bendrijos narės į gynybą investavo trilijonu eurų per mažai, o Europos gynybos technikos rinka tebėra pernelyg fragmentuota.
„Tuo tarpu mūsų priešininkai ir strateginiai konkurentai sparčiai mus lenkia. Tokių šalių kaip Rusija ir Kinija gynybos biudžetai per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo daug labiau nei visų 27 ES valstybių narių. Panašu, kad Rusija kitais metai gynybai išleis daugiau nei visos 27 ES valstybės narės.
Norėdamas išspręsti šiuos iššūkius, aš prašau jūsų paramos, tam, kad mes galėtume sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą. Mums reikia, kad ES ne kariautų, o galėtų išlaikyti taiką.
Tai reiškia, kad reikia keisti Europos gynybos paradigmą ir sistemiškai pertvarkyti Europos gynybą, remiantis glaudžiu valstybių narių bendradarbiavimu ir bendradarbiavimu su NATO“, – teigė A.Kubilius.
Jis atkreipė dėmesį, kad gyvename tokiu laiku, kai grėsmė taikai kyla ne tik gynybos, bet ir kosmoso srityje, todėl kosmosas tampa vis svarbesnis, stiprinant gynybos pajėgumus.
„Mūsų fragmentuota reguliavimo aplinka dar labiau apsunkina padėtį. Kosmosas vis dar nepakankamai naudojamas gynybos srityje, nors jo vaidmuo šiuolaikinėse karinėse operacijose yra itin svarbus“, – pastebėjo A.Kubilius.
Politikas davė pažadą pateikti ES kosmoso įstatymą, kuriuo būtų siekiama sukurti bendrąją kosmoso rinką ir numatyti bendrą kosmoso saugumo, saugos ir tvarumo sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų ir visoje ES taikomą požiūrį.
Beje, klausymų metu nuskambėjo ir dar vienas pažadas.
„Jei mano kandidatūra bus patvirtinta, per pirmąsias 100 darbo dienų kartu su Vyriausiaja įgaliotine pateiksiu Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities.
Joje bus suformuluotas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investijų poreikiai tam, kad būtų galima sukurti visapusiškus Europos gynybos pajėgumus, pagrindžiant juos bendromis investicijomis ir ES bei valstybių narių pasirengimu ekstremaliausioms nenumatytoms karinėms situacijoms“, – sakė A.Kubilius.
Lietuvos kandidatas į eurokomisarus ne kartą akcentavo, kad mes nenorime karo, mes norime taikos, būtent todėl mes turime „pasirūpinti savo gynyba tiek sausumoje, tiek jūroje, kad mūsų priešams nekiltų pagunda mus išbandyti“.
„Turime suprasti, kad pasirengimas labai daug kainuoja, bet nepasirengimas kainuoja dar daugiau“, – įspėjo politikas.
Po atsakymo pasigirdo plojimai
A.Kubiliaus atsakymai, regis, europarlamentarams patiko.
Kai kurie jų prieš užduodami savo klausimus pažymėdavo, kad su juo nepaprastai įdomu kalbėtis, išreiškė lūkestį, jog jo portfelio svarba bus įvertinta iš naujo, ypač po JAV rinkimų rezultatų.
Pora kartų klausymų salėje net nuaidėjo plojimų banga. Pavyzdžiui, po A.Kubiliaus atsakymo jokiai politinei grupei nepriklausančio kontroversiškai vertinamo EP nario iš Lenkijos Grzegorz Braun provokuojančio klausimo.
„(...) Kitas klausimas būtų Kinija ir Iranas bei kiti jūsų nominuoti priešai. Aš jausčiausi daug saugiau su jumis, kaip numanomu taikos komisaru, jei jūs nebūtumėte toks uolus priešų nominuotojas, užuot kovojęs su įvairiais pavojais, kurie mums gresia šiame Europos kolūkyje“, – rėžė lenkų atstovas.
„ES nėra kolūkis. Aš esu užaugęs Sovietų Sąjungoje ir puikiai žinau, kad kolūkiai ilgai neišsilaiko. ES, ko gero, išsilaikys dar ilgai. Toks likimas jos neištiks“, – atšovė A.Kubilius, sulaukdamas aplodismentų.
Salėje kelias minutes skambėjo ir lietuvių kalba. Europarlamentaras, buvęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius savo klausimą A.Kubiliui uždavė lietuviškai, o šis atsakė, kad į jį tiesiog negali atsakyti jokia kita kalba, tad savo komentarą taip pat pateikė lietuviškai.
„Ar ne puiku buvo girdėti tris minutes lietuvių kalbos?“ – pasidžiaugė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas europarlamentaras David James McAllister.
Sėkme neabejoja net ir oponentai
Net ir opozicinėms partijoms priklausantys Lietuvos europarlamentarai neabejojo, kad A.Kubilius egzaminą išlaikys nesunkiai. Vos ką tik eurokomisaro pareigas eiti baigęs europarlamentaras V.Sinkevičius tvirtino, kad konservatorius šiemet yra vienas iš stipriausių kandidatų.
Europarlamentaras, konservatorius Paulius Saudargas patikino, kad A.Kubilius pastaruoju metu klausymams intensyviai ruošėsi, ypač gilinosi į jam tolimesnį kosmoso flangą. Tiesa, europarlamentarai pabrėžė, kad šioje srityje jam gali padėti ir įgyta fiziko specialybė.
Neoficialiai kalbama, kad kai kuriems A.Kubiliaus kolegoms klausymai nepraėjo labai sėkmingai. Tokius kandidatus EP gali atmesti arba užduoti jiems papildomus klausimus raštu. Jei kandidatas būtų atmestas, šaliai narei tektų ieškoti naujo.
Visų siūlomų eurokomisarų tvirtinimo klausymai EP komitetuose prasidėjo pirmadienį ir tęsis iki lapkričio 12 dienos. Po jų turėtų paaiškėti, ar kandidatai iš 26 ES šalių yra tinkami tapti EK nariais ir vykdyti konkrečias pareigas.
Po kiekvieno klausymo vyksta posėdis, kuriame atitinkamų komitetų pirmininkai ir politinių grupių koordinatoriai vertina ką tik išklausyto siūlomo kandidato atsakymus. Baigusi vertinimo procesą, komitetų pirmininkų sueiga įvertina visų klausymų rezultatus ir perduos savo rekomendaciją EP pirmininkų sueigai.
Numatoma, kad iš karto po kiekvieno klausymo komitetų pirmininkai ir politinių frakcijų koordinatoriai įvertins paskirtųjų komisarų atsakymus ir perduos savo rekomendaciją EP pirmininkų sueigai, kuri klausymų pabaigą planuoja skelbti lapkričio 21 dieną.
Dėl visos EK narių kolegijos europarlamentarai balsuos EP plenarinėje sesijoje Strasbūre lapkričio 25–28 dienomis.
