„Bendradarbiaujant su Šveicarija vystomos labai svarbios sritys – sveikata, užimtumas ir pilietinis įsitraukimas, tai svarbios sritys. Šį kartą susitinkame dėl pilietinio įsitraukimo. Bent man, kaip nevyriausybinių organizacijų patirtį turinčiam žmogui, tai svarbi programa. (...) Kita programa prisideda prie savanorystės skatinimo, kadangi ji Lietuvoje nėra tokio paties lygio, kaip Vakaruose“, – po sutarties pasirašymo teigė G. Skaistė.
„Šveicarija įsipareigojo siekti taikos, saugumo ir bendroves gerovės Europoje. Bet vieni negalime būti saugūs ir klestintys. Antrasis įnašas, tai parodymas, kad esame solidarūs su partneriais“, – sakė M. Michelete.
Tai trečioji ir baigiamoji finansavimo sutartis pagal antrąjį Šveicarijos finansinį įnašą Lietuvai. Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. papildomų bendrojo finansavimo lėšų. Šios programos operatoriumi paskirta Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri bus atsakinga už tinkamą programos įgyvendinimą.
Ministrė tvirtino, kad Lietuvoje yra potencialo visuomenei veikti bendruomenėje ir užsiimti savanoryste, bet socialinis aktyvumas dar nėra pakankamai išvystytas – dalyvauja tik 16 proc. žmonių. Tuo metu Šveicarijoje, kaip pabrėžė šalies ambasadorius, savanoryste užsiima daugiau nei trečdalis gyventojų,
„Matome didelį potencialą, kurį mūsų piliečiai demonstravo rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste – virš 150 tūkst. savanorių prisidėjo prie pagalbos iniciatyvų ukrainiečiams. Todėl tikime, kad šios programos priemonės padės sustiprinti ir plėsti piliečių įsitraukimą, kuris labai reikalingas ir kitose mums svarbiose srityse bei pasiekti, kad iki 2030 m. savanorystėje dalyvautų bent 22 proc. Lietuvos žmonių“, – komentavo G. Skaistė.
M. Michelete pabrėžė, kad šioje partnerystėje numatytas ir šveicariškojo „ZEWO“ fondo vaidmuo, taip užtikrinant skaidrią paramą gaunančių organizacijų veiklą.
„Žvelgdamas į ateitį, ypač džiaugiuosi numatyta partneryste su Šveicarijos ZEWO fondu. ZEWO standartas yra gerai žinomas tarp šveicarų, jis užtikrina, kad pilietinė organizacija būtų valdoma skaidriai ir atsakingai“, – aiškino M. Michelet.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras: 1,5 mln. eurų bus skiriama jaunimo NVO
Pasirašyme dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Domantas Katelė išskyrė, kad 1,5 mln. eurų finansavimas iš šių lėšų bus skiriamas jaunimo organizacijoms. Viceministras pabrėžė, kad matant žemą jaunų žmonių aktyvumą praėjusių Seimo rinkimų metu, įsitraukimo skatinimas – ypatingai svarbus.
„Turiu patirties NVO. Ir ne vienerius metus dirbai tam, kad ateitų jaunų žmonių į demokratinius procesus daugiau. (...) Pagaliau galiu pasidžiaugti, stovėdamas čia, kaip viceministras, kad turėsime nemažą pinigų sumą, kuri paskatins jaunus žmones įsitraukti į politiką ir visuomenės veiklą“, – komentavo D. Katelė.
„Turėsime 1,5 mln. eurų jaunimo NVO, kad jos galėtų gerinti situaciją“, – pabrėžė jis.
„Pilietinio įsitraukimo“ programa bus įgyvendinama dviem pagrindinėmis kryptimis. Pirmoji sieks stiprinti NVO vaidmenį sprendimų priėmime, gerinti jų skaidrumą ir atskaitomybę, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo ir migrantų įsitraukimui. Antroji kryptis orientuota į savanoriškos veiklos kokybės gerinimą, rengiant naujus standartus savanorių valdymui ir mokant su savanoriais dirbančius asmenis.
ELTA primena, kad iki šiol buvo įgyvendintos dvi Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos, kurių metu vykdytos investicijos į nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūrą.
Lietuva ir Šveicarija šių metų spalio mėn. susitarė skirti apie 36 mln. eurų motinų ir vaikų sveikatai gerinti. Lietuva įsipareigojo skirti 5 mln. eurų biudžeto lėšų, Šveicarija – apie 31 mln. eurų.
2023 m. gegužę šalys Lietuvos sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietiniam įsitraukimui susitarė skirti apie 53 mln. eurų. Šveicarijos indėlis investicijų įgyvendinimui – 46 mln., o Lietuvos – beveik 7 mln. eurų.
Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad iniciatyvos bus pradėtos finansuoti 2025 metais, kai bus parengtos atskiros skirtingų sričių programos. Programas reikės įgyvendinti iki 2029 m. gruodžio mėn. pabaigos.
Anksčiau Šveicarija į Lietuvą investavo apie 66 mln. eurų, kurie panaudoti ligoninių infrastruktūrai, aplinkosaugai ir energijos efektyvumo didinimui, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, nevyriausybinių, bendruomenių organizacijų iniciatyvoms, moksliniams tyrimams.
