Taip pat, pasak politiko, D.Trumpo sėkmės atveju Lietuvai reikės dėti dar daugiau pastangų telkiant paramą Ukrainai, kuri kol kas nepajėgė palaikyti ryšio su „abiem stovyklomis“.
Ž.Pavilionio teigimu, tai, kad D.Trumpas jau yra labai arti pergalės, šiandien signalizuoja ir apie tam tikras paūmėjusias JAV „ligas“.
„Didžiausia mums problema yra didelis izoliacionizmas, nes lyginant demokratų ir respublikonų stovyklas ir ypač D.Trumpą, izoliacionizmo tendencijos pas jį yra žymiai stipresnės. Tai nėra tik D.Tumpo liga – tai yra Amerikos liga, kuri maždaug kas 20 metų paūmėja ir su ja tenka tvarkytis.
Europa paprastai išgyvendavo, kai JAV įtraukdavo ją į savo problemas – tą žino britai, tą žino visi kiti, tą atsimename ir mes, bet jau nuo B.Obamos laikų tas izoliacionizmas pradėjo stiprėti, jį perėmė D.Trumpas ir dabar jį dar labiau sustiprino“, – portalui Lrytas trečiadienio rytą sakė diplomatas.
Ž.Pavilionis aiškino, kad įtikinti D.Trumpą tapti „tarptautininku, ginančiu ir mūsų laisvę“, bus tikrai nelengva.
„Bus nelengva išlaikyti transatlantinį ryšį su Europa, kuris bus toks labai išskirtinis. Tą puikiai darė prezidentė D.Grybauskaitė, kažkada tą puikiai darė prezidentas Valdas Adamkus, 50 metų praleidęs Čikagoje, tačiau, bandau išlikti diplomatiškas, to tikrai aktyviai nedaro Daukanto aikštė“, – įvertino politikas.
Tiesa, pačiam Ž.Pavilioniui galima D.Trumpo pergalė neatrodo didelis netikėtumas, nors apklausos jo ir K.Harris kovą praktiškai rodė kaip lygiavertę.
„Kai pats buvau Čikagoje, atvažiavau iš esmės su pagrindiniu klausimu – ar JAV yra pasiruošusi išrinkti moterį savo prezidente. JAV yra daug konservatyvesnė valstybė negu Lietuva ar šiaurės, Baltijos šalys, tos gražios europietiškos vertybės dar kurį laiką eis į Ameriką, kuri yra labai įvairi – ne tik didieji miestai, bet ir plačios provincijos, kur žmonės mąsto šiek tiek kitaip.
O D.Trumpas jau kai pirmą kampaniją laimėjo, jis bandė poliarizuoti ir kiek įmanoma supriešinti tą, galima sakyti, praeities konservatyvų pilietį, kuris atsimena 1960–1970-uosius metus, matant, kad tos Amerikos ateityje nebebus.
Nes ateitis yra ta Amerika, kuri faktiškai iškėlė K.Harris – tai yra Vakarų Kranto Amerika, kuri yra visai kitokia nei Europa, ji žvelgia į pasaulį kitaip. O ta baltoji, europietiška Amerika – jos yra vis mažiau. Ir tam, kad laimėtum, reikia radikalizuoti, ką D.Trumpas sėkmingai padarė“, – dėstė politikas.
Pasak Ž.Pavilionio, prie visų JAV pasirinkimų Lietuva prisitaikys, tačiau su viena sąlyga – jei mūsų šalis labai aktyviai dirbs.
„Žinoma, mes jau matėme D.Trumpą pirmoje kadencijoje, prie jo sugebėjome prisitaikyti, ypač prezidentė D.Grybauskaitė atrado savo išėjimą, bet turime būti labai stiprūs, kūrybingi, lankstūs ir atrasti savo išėjimą į didžiausią, stipriausią pasaulio demokratiją ir ekonomiką, nuo kurios priklauso mūsų ateitis ir saugumas. Kol mes patys to karinio raumens nesame sukūrę, taip yra“, – konstatavo jis.
Sudėtinga bus ir Ukrainai, svarstė Ž.Pavilionis. Diplomatas įsitikinęs, kad laimėjus D.Trumpui Lietuvos vaidmuo telkiant paramą karo siaubiamai šaliai bus dar didesnis.
„Čia yra vienas didžiausių liūdesių, nes ukrainiečiai nelabai mokėjo palaikyti ryšius su abiem stovyklomis ir realiai mes tai darėme už juos. Dabar ukrainiečiams ateina labai sunkus laikas, kai jiems reikės labai daug padėti.
Mes su ukrainiečiais paskutinėje dvišalėje asamblėjoje taip ir tarėmės, kad po mūsų rinkimų vienas iš pirmųjų vizitų turės būti į Vašingtoną.
Nežinau, ar naujoji valdžia leis mums, labiau patyrusiems su Amerika, vykti į Vašingtoną kartu su ukrainiečiais, čia jau bus naujos Seimo valdybos sprendimai ir apskritai valdžios sprendimai.
Nes ir G.Landsbergis su Ukrainos ministrais, ir premjerė I.Šimonytė, kuri ir dvišališkai su Kamala susitiko, ir V.Čmilyė-Nielsen, realiai mes atidirbdavome ukrainiečiams. Tai padėsime jiems, kad ir kur bebūtume, bet dabar jiems yra didžiulis galvosūkis“, – konstatavo Ž.Pavilionis.
