„Negrįšime. Į protokolą įrašėme, kad susipažinome su LGGRTC raštais ir jų nuomone. Naujų svarstymų neorganizuosime, nes vieną kartą nuomonę pasakėme ir ji išliko tokia pati“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Galbūt turėjome pasakyti, kad negalime priimti išvados ir rekomendacijas reikia pateikti kitokia forma, gali būti tokie variantai. Kitą kartą apsvarstysime“, – pridūrė jis.
Dar rugsėjo viduryje po pertraukos posėdžiavusi Desovietizacijos komisija ragino susilaikyti nuo kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo įamžinimo.
Visgi, A. Bubnys tuo metu kartojo, kad jis, kaip LGGRTC vadovas, negali priimti atitinkamų sprendimų, mat komisijos išvada buvo neteisėta. A. Bubnys pabrėžė, kad komisija turi galutinai apsispręsti dėl K. Škirpos įamžinimo.
Savo ruožtu Desovietizacijos komisijai pirmininkaujantis V. Karčiauskas sakė abejojantis, ar komisija ryžtųsi šį klausimą svarstyti pakartotinai. Pasak jo, to neleidžia daryti duomenų apie K. Škirpą trūkumas.
ELTA primena, kad komisija dar rugpjūčio pradžioje ketino išspręsti K. Škirpos įamžinimo klausimą, tačiau dėl ginčų su LGGRTC V. Karčiausko vadovaujama komisija darbą buvo sustabdžiusi.
Birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepakluso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.
Rugpjūčio pabaigoje už atminimo lentos pakabinimą be leidimo Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas nubaustas 30 eurų bauda.
Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
