„Esmė kokia – JAV sukasi nuo Europos. Ir ne administracijos čia problema, o jų valstybės sprendimas. Visa valstybė sukasi“, – komentuodamas JAV vykstančius prezidento rinkimus bei galimą jų įtaką Lietuvai, sakė G. Landsbergis.
„Kaip tą sukimąsi lėtinti, diversifikuoti, išlaikyti dėmesį mums, dėl to, kad mes kol kas alternatyvų Jungtinių Valstijų skėčiui neturime? Dėl to tą plačiau reikia matyti“, – tikino jis, akcentuodamas, jog svarbu turėti argumentus įtikinti ne tik respublikonų, bet ir demokratų stovyklas.
G. Landsbergis akcentavo – JAV yra vienas svarbiausių atgrasymo faktorių Lietuvai ir Europai.
„Nėra svarbesnio užsienio politikos uždavinio, kaip išlaikyti Jungtinių Amerikos Valstijų dėmesį ir paramą Lietuvai. Nėra, nebuvo ir artimiausiu metu tikrai tai neturėtų pasikeisti“, – pabrėžė kadenciją baigiantis šalies diplomatijos vadovas.
Politikas pažymi, kad Lietuva turi patirties darbuojantis su įvairiomis JAV administracijomis – ir tuo pačiu respublikonų kandidatu Donaldu Trumpu.
„Tai lygiai taip pat ir dabar – neturime prabangos rinktis, diversifikuoti, sakyti, kas labiau patinka ar nepatinka. Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir bus, ir išlieka pagrindinis Lietuvos strateginis saugumo ir gynybos partneris. Ir tik tikiuosi, kad nepaisant to, kas būtų išrinkta, ta kryptis – ji nesikeis iš Jungtinių Amerikos Valstijų pusės. To mums reikia tikėtis“, – sakė konservatorius, akcentuodamas, kad Lietuva turi svarių argumentų įtikinti Vašingtoną išlaikyti dėmesį rytinio NATO flango regione.
„Tai dėl mūsų aš esu kiek ramesnis. Mes turime tikrai puikių argumentų – tiek dėl gynybos finansavimo, tiek dėl įsigijimų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek dėl mūsų Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijos ir kitų panašių faktorių, kurie yra svarbūs abiem pusėms“, – apibendrino G. Landsbergis.
Nerimauja dėl JAV pozicijos Ukrainos atžvilgiu
G. Landsbergis neslepia, kad ateityje išlaikyti Vašingtono dėmesį karui Ukrainoje gali būti gerokai sunkiau. Taip jis teigė pažymėdamas ir kandidatų į JAV prezidentų pozicijas, kurios, anot politiko, nėra aiškios.
„Klausimas, kaip išlaikyti dėmesį Ukrainai. Sakyčiau, tie argumentai gal nevyravo debatuose, kai viena ar kita Ukrainoje vykstančio karo baigtis lemtų Europos ar transatlantinį saugumą“, – samprotavo G. Landsbergis.
„Nėra kol kas iki galo aiški nei vienos pusės strategija karo Ukrainoje atžvilgiu. Ir to reikia palaukti, reikia būti pasiruošus su savo argumentais. Reikia būti pasiruošus ir scenarijams, kurie nebūtų labai geri“, – įspėjo jis.
Visgi, ministras patikino – ne tik JAV pozicija dėl Ukrainos kelia nerimą. Pasak jo, tai gerokai platesnė Vakarų demokratijų problema.
„Nesiečiau jos vien tik su šia rinkimų kampanija. Matau apskritai Vakarų totalinį nuovargį ir tai, ką aš pavadinčiau, tvyrančia išdavystės nuojauta“, – pridūrė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad antradienį JAV vyksta prezidento rinkimai. Amerikiečiai renkasi tarp demokratų kandidatės Kamalos Harris bei buvusio prezidento, respublikono Donaldo Trumpo.
Sąjungininkai Europoje baiminasi dėl to, jei įtemptą rinkimų kovą laimės D. Trumpas – manoma, kad tai gali lemti pokyčius Vašingtono laikysenoje Europos atžvilgiu ir Šaltojo karo pradžioje įkurtam NATO aljansui atnešti papildomų iššūkių.
