„Lietuvos rytas“ tęsia straipsnių ciklą „Stiprūs, nes pasiruošę“. Šioje publikacijoje supažindiname, ką kiekvienas mūsų dėl savo, namiškių ir bendruomenės saugumo gali padaryti pats.
Užgriuvus karui ar kitai kritinei situacijai toli gražu ne visiems pavyks išsyk sulaukti pagalbos, todėl gelbėjant savo ir aplinkinių gyvybę svarbu turėti specifinių žinių, gebėjimų, o visa tai galime įgyti jau dabar – šalyje vyksta daugybė mokymų ir seminarų.
Šia tema pakalbinome profesionalus – Lietuvos šaulių sąjungos generolo Povilo Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės vadą Kazimirą Čiuplinską, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento Mobilizacijos skyriaus vedėją Arūną Pudžemį bei Pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėją Karoliną Savickytę ir Ukrainą remiančio fondo „Blue/Yellow“ įkūrėją ir vadovą Joną Ohmaną.
Įgyjama naudingų žinių
Generolo P.Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės vadas K.Čiuplinskas pažymėjo, kad pasirengti karui ir ekstremaliosioms situacijoms galime kiekvienas. Vienas būdų įgyti būtinųjų žinių ir gebėjimų – prisijungti prie savanoriškosios Lietuvos šaulių sąjungos.
„Nėra specifinių reikalavimų – priimame pilnamečius asmenis nuo 18 metų. Viršutinės amžiaus ribos nėra – kiekvienas gali būti kartu, kol leidžia sveikata“, – sakė rinktinei vadovaujantis Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas leitenantas.
Pasak K.Čiuplinsko, kiekvienam civiliui praverstų bazinis kursas, per kurį supažindinama su topografija, judėjimu mūšio lauke, naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, pirmosios pagalbos pagrindais, elgesio su ginklu taisyklėmis.
„Be abejonės, per bazinį kursą snaiperiu netampama, bet išmokstama šaudyti, įgyjama kitų naudingų žinių“, – sakė šaulių rinktinės vadas.
Veikla netrukdo darbui
Generolo P.Plechavičiaus šaulių 6-oji rinktinė ypač daug naujokų sulaukė po 2022 m. vasario 24-ąją įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą. Tada norinčiųjų banga išaugo kelis kartus.
Susidomėjimas nėra išblėsęs ir dabar, juolab kad mokymai rengiami ne darbo metu. Baziniam kursui reikia 7–8 dienas trunkančių mokymų, bet retas gali sau leisti tiek laiko išsiprašyti iš darbo, todėl mokymai rengiami vakarais ir savaitgaliais.
Išėję pradinį mokymą Šaulių sąjungos nariai gali tęsti jį – pasirinkti būti koviniu, komendantiniu ar neginkluoto pasipriešinimo šauliu.
Aštuntus metus šaulių gretose dirbantis K.Čiuplinskas sakė, kad rinktinei dabar priklauso per 1000 šaulių, o moterų aktyvumas mažai nusileidžia vyrams – lietuviai tinkamai sureagavo į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
„Galimybių būti pasirengusiam ir prisidėti prie valstybės saugumo turime kone kiekvienas, – pažymėjo generolo P.Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės vadas. – Žmonės gali jungtis prie mūsų, užsirašyti į karo komendantūras, lankyti pilietinio pasipriešinimo kursus.“
Nuolat papildo planus
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento Mobilizacijos skyriaus vedėjas A.Pudžemis sakė, jog valstybės ir savivaldybių institucijos daug dirba, kad būtų tinkamai parengti mobilizacijos planai.
Šį rugsėjį buvo surengtos pratybos, per kurias tikrinta tarpinstitucinė sąveika.
„Pažiūrėjome, kaip viskas veikia ekstremaliosiomis sąlygomis. Ataskaitos dar neturime, bet pasižymėjome trūkumus ir pastabas, todėl darysime korekcijų“, – sakė A.Pudžemis.
Mobilizacijos planai nėra jokia naujiena, jie buvo parengti ir iki karo Ukrainoje. Tačiau esami planai nuolat taisomi atsižvelgiant į karo niokojamos valstybės pavyzdį. Naudingų patarimų davė ir atvykę ukrainiečiai, ir karo zonoje dirbę Lietuvos piliečiai.
Pastarąjį kartą valstybės mobilizacijos planas taisytas 2023 m. pavasarį, bet bus korekcijų ir po šių pratybų – į pamokas jau sureaguota.
Savivaldai – didelis vaidmuo
Mobilizacijos skyriui vadovaujantis atsargos karininkas pažymėjo, kad ekstremaliosiose situacijose būtinas gyvas valdymas, o labai didelis vaidmuo tenka savivaldai. Beje, tai patvirtino ir Ukrainos pavyzdys.
„Savivalda ir jos institucijos yra arčiausiai gyventojų. Būtent jos turės užtikrinti, kad gyventojai laiku gautų tinkamą pagalbą, kad veiktų gydymo ir socialinio aprūpinimo įstaigos“, – pabrėžė A.Pudžemis.
Mobilizacijos skyriaus vedėjas pripažino, kad žino opią Ukrainos problemą, – nėra įstatymo, įpareigojančio civilius gyventojus palikti karo veiksmų zoną: „Tokios tvarkos nėra ir Lietuvoje, bet pas mus svarstoma, ieškoma sprendimų, kaip spręsti šią problemą.“
Pasak A.Pudžemio, netrukus dauguma gyventojų sulauks Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva išleistos atmintinės: „Knygutėje detaliai aprašyta, kaip reaguoti, kaip elgtis karo ar ekstremaliosios situacijos atveju. Jos jau išdalintos Vilniaus, Kauno gyventojams, netrukus pasieks ir kitas Lietuvos vietoves.“
Džiugina gyventojų aktyvumas
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamente patarėja dirbanti K.Savickytė sakė, kad dabar visoje Lietuvoje organizuojami treji kursai. Juose galima įgyti bepiločių orlaivių valdymo, atsparumo hibridinėms grėsmėms ir pilietinio pasipriešinimo įgūdžių.
Pilietinio pasipriešinimo pamokose mokoma pasigaminti apkasų žvakę, skiltuvu įžiebti ugnį, pinti maskuojamąjį tinklą, tvarstyti žaizdas, uždėti turniketą, naudoti neštuvus, mobilizuoti galūnes, parengti evakuacijos planą.
Atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymų dalyviai mokomi, kaip reaguoti į melagienas, kaip atpažinti ir užkardyti informacines, kibernetines ir energetines grėsmes, kaip identifikuoti užsienio žvalgybos tarnybų veikimą.
Be konkurencijos populiariausi yra bepiločių orlaivių valdymo kursai. Vienoje grupėje apmokoma ir egzaminuojama 20 pilotų, o eilėje – per 500 norinčiųjų.
„Džiugu, kad šie mokymai sulaukė didelio populiarumo ir tarp pavienių gyventojų, ir tarp įmonių, kurios rengia kursus savo darbuotojams, – sakė K.Savickytė. – Dabar mokymų eilėje laukia bent 20 įmonių. Kursus modeliuojame pagal poreikį, nes vieni nori visos dienos, kitiems pakanka pusdienio mokymų.“
Žinios padeda apsisaugoti
Pasak K.Savickytės, dabar didžiausias susidomėjimas yra Vilniuje ir Kaune, bet kartu su šaulių savanoriais siekiama aprėpti visą šalį.
„Mokymų tikslas – padėti įgyti bazinių žinių. Juk labiausiai visus gąsdina nežinomybė. Žmogus, žinantis, kaip tinkamai reaguoti, tampa ne našta, o potencialiu gelbėtoju, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento darbuotoja. – Todėl kviečiame ateiti, nes žinios gelbėja, padeda jaustis saugesniam.“
Specialistė pažymėjo, kad norintys tobulėti gali net nelaukti jų siūlomų kursų, – visoje Lietuvoje rengiama įvairių tiesioginių ir virtualių mokymų.
Kai kurie gyventojai turi savo rūsius, o kai kuriems reikės ieškotis saugios vietos. K.Savickytė patarė pasidomėti ir priedangomis, kad ištikus dienai X būtų aišku, kur slėptis.
„Kolektyvinės saugos statiniai privalo būti paruošti, bet taip yra ne visur. Priešgaisrinės tarnybos per patikrinimus rado ne vieną požeminę patalpą, priverstą senų baldų. Tokioms organizacijoms patariama iš anksto atlaisvinti rūsius“, – pabrėžė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento atstovė.
Ragina visus atsibusti
10 metų paramą Ukrainai teikiančios organizacijos „Blue//Yellow“ įkūrėjas ir vadovas J.Ohmanas pažymėjo, kad Lietuvos gyventojus pernelyg užliūliavo vakarietiškas optimizmas: „Didžiajai daliai visuomenės atrodo, kad sovietų tankai išvažiavo ir niekada negrįš. O juk po Rusijos invazijos į Sakartvelą mūsų valdžia žengė nepaaiškinamą žingsnį – panaikino privalomąjį šaukimą į karo tarnybą.“
Tokį lūkestį sustiprino Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Žmones ramina mintis, kad dabar yra saugūs ir bus apginti. J.Ohmanas teigė, kad toks tikėjimas nėra gerai, – reikėtų susimąstyti, kas bus, jei reikės patiems gintis 5, 10 ar 18 dienų?
„Šiek tiek išmanau logistiką, todėl žinau, koks tai būtų iššūkis sąjungininkams. Todėl esu įsitikinęs, kad privalome būti pasirengę gintis ne kelias dienas, o mėnesius, privalome turėti ne tik rezervus, bet ir jų pamainą“, – sakė „Blue/Yellow“ įkūrėjas.
Mato per daug optimizmo
J.Ohmano manymu, pirmiausia būtina suprasti, kad Rusijai nėra svarbūs nuostoliai. Diktatoriaus valdomai valstybei svarbiausia pasiekti tikslą – užgrobti teritoriją. Tam naudojamas urbicidas – nuo žemės nušluojami ištisi miestai.
„Ukraina yra didžiulė valstybė ir norint okupuoti jos milžinišką teritoriją reikia susitaikyti su košmariškais nuostoliais. Jau nekalbu apie politinę kainą, viso pasaulio reakciją. Bet net tai Rusijos nesustabdė. Todėl pas mus matau per daug optimizmo, kad Rusija gali išsigąsti ir pakeisti planus“, – kalbėjo J.Ohmanas.
Organizacijos vadovas įsitikinęs, kad privalome imti pavyzdį iš netolimos praeities, – pokariu, kai net valstybės nebebuvo, patriotai priešinosi: „Valstybė yra tik tada, kai žmonės tautos vardu priešinasi, o tai daryti galima įvairiomis formomis.“
Pasak J.Ohmano, turėtume pažvelgti į korėjiečius, kurie savo istoriją mato kitaip: „Mes esame naivūs, geriausiu atveju žvelgiame į šimto su trupučiu metų praeitį, o jie mąsto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dimensijomis.“
Dėl skirtingo požiūrio korėjiečiai dabartinius įvykius Ukrainoje suvokia kaip nebaigto Korėjos karo tęsinį.
Išmokti galima labai daug
„Blue/Yellow“ organizacija jungiasi prie švietėjiškos veiklos ir netrukus Lietuvoje pradės mokymų karavaną. Jame dalyvaus karo siaubą išgyvenę savanoriai, pafrontėje pagalbą gyventojams ir kariams neatlygintinai teikiantys Lietuvos medikai.
„Pasakosime apie savo patirtį, nes matome prasmę ir būtinybę. Žmonės privalo atsikratyti naivumo ir nepamatuotų lūkesčių, kad vien narystė tarptautinėse organizacijose užtikrina saugumą, – sakė J.Ohmanas. – Ne visi civiliai turi įgūdžių, kurie gelbėja, – tikrai daug žmonių nemoka iš nieko sukurti laužo, suteikti pirmosios pagalbos ar tiesiog taisyklingai uždėti turniketo.“
Organizacijos vedlys paragino atsikratyti tariamo vakariečių nuovargio – būtina nesustoti padėti nuo agresoriaus besiginančiai šaliai: „Kartais sunku įsivaizduoti, kiek gali kartą kiekvieno iš mūsų per savaitę nesuvalgytas kruasanas ir neišgertas kavos puodelis. Turime pavyzdį – Lietuvos žmonės padėjo prie Donecko sustabdyti puolimą. Per dieną ukrainiečių brigada su mūsų nupirktais dronais ar jų padedama sunaikino net 34 tankus!“
Projektą „Stiprūs, nes pasiruošę“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta 9000 Eur suma.
