Įsigalioja Statybos įstatymo pataisos
Penktadienį, lapkričio 1 d., įsigalioja Statybos įstatymo bei maždaug 70 poįstatyminių teisės aktų pataisos, apimančios statinių projektavimą, statiniams keliamus reikalavimus, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, naujoves erdvinių duomenų ir kadastro, žemės ir savivaldybių infrastruktūros srityse, statybos dalyvių veiklos reguliavime.
Šių teisės aktų pataisos supaprastina ir paspartina statybos procesus, sumažina perteklinį reguliavimą, padidina skaidrumą ir statybos dalyvių atsakomybes, kartu išsaugant ir gerinant aplinkos kokybę. Taip pat sudarytos sąlygos kokybiniams architektūros ir urbanistikos pokyčiams įtvirtinti.
Svarbūs įstatymų pakeitimai dirbantiems su vaikais
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, kuriais numatyta, kad asmenys, dirbantys su vaikais (atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas, užsiimdami savanoriška veikla ar dirbdami pagal darbo sutartį), privalės turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą (toliau – QR kodą).
Įdarbindami naujus darbuotojus, darbdaviai bus įpareigoti iš priimamų asmenų reikalauti QR kodo, įrodančio, kad asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Darbdaviai QR kodo galiojimą turės tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Vaikų tėvai taip pat galės reikalauti pateikti QR kodą iš samdomų individualiai dirbančių korepetitorių, auklių, būrelių vadovų ar kitų asmenų, teikiančių paslaugas vaikams.
Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos su QR kodu susijusios Įstatymo nuostatos, atsakingos institucijos prižiūrės ir stebės, kaip šių nuostatų laikomasi praktikoje. VDI pagal atitinkamą kontrolinį klausimyną atliks Įstatyme nurodytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir prevenciją. Šiems tikslams pasiekti planuojami ir elektroniniai inspektavimai.
Už nustatytų pareigų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė, kuri diferencijuojama atsižvelgiant į situacijos pavojingumą. Už QR kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus bus skiriama nuo 300 iki 500 Eur bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. Eur.
Įsigalioja draudimas veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnus, kuriems pakeista išvaizda
Penktadienį, lapkričio 1 d., įsigalioja draudimas veisti, parduoti ar kitaip perleisti, eksponuoti gyvūnus, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti jų išvaizdą ar fiziologines funkcijas.
Tokį draudimą įteisinančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas Seimas priėmė šių metų rugsėjo mėnesį. Įsigaliojusiame įstatyme kalbama apie tokias veterinarines procedūras, kaip „ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“.
Išimtimi laikomas gyvūnų kastravimas arba veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos atliekamos procedūros.
Nuo lapkričio vairuotojų laukia svarbūs KET pokyčiai
Nuo lapkričio vairuotojus, kaip ir kasmet, pasitinka ne vienas pokytis: nuo mažesnio maksimalaus leistino greičio kai kuriuose keliuose iki padangų keitimo šaltajam laikotarpiui. Policija įspėja ir apie sustiprintas pareigūnų pajėgas, kurios lapkričio pradžioje intensyviau rengs reidus ir tikrins vairuotojų blaivumą.
Apie visus vairuotojų laukiančius pokyčius skaitykite čia.
Griežtinama atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe pažeidimus
Nuo lapkričio 1 d. griežtinama atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe pažeidimus. Nuo šiol už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra dabar, bet ir darbdaviai, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Skelbiama, kad darbdaviai privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką, sieksiančią 3, 6 arba 9 minimalių mėnesinių algų dydį.
„Tai yra įmoka į nelaimingų atsitikimų fondą, o ne bauda. Kitaip tariant, šios papildomos pajamos iš pažeidėjų leis ateityje didinti išmokas nukentėjusiems bei kartu mažinti nelaimingų atsitikimų įmokas sąžiningiems darbdaviams. Įsigaliosiantys pakeitimai priimti siekiant gerinti nelaimingų atsitikimų darbe, ypač statybų sektoriuje, prevenciją“, – praneša SADM.
Taip pat lapkritį įsigalios ir baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus statybvietėse asmenims, įskaitant ir statytojus (užsakovus), koordinatorius, kurios bus tokio paties dydžio kaip ir už kitus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus – nuo 240 iki 3 tūkst. eurų.
Taip pat pradedama taikyti ir papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinė įmoka, kurios dydis susietas su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu.
SADM duomenimis, Lietuvoje šiemet, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 11 mirtinų ir 87 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Iš jų statybų sektoriuje – 2 mirtini ir 13 sunkių, praneša ministerija.
Ūkininkai kaimo turizmo sodybose galės gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus
Lapkričio 1 d. įsigalioja Alkoholio įstatymo pataisos, kurios leis ūkininkams kaimo turizmo sodybose gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus savo poreikiams tenkinti ar degustuoti vietoje.
Kaip aprašoma įstatyme, ūkininko gaminamas tradicinis alkoholinis gėrimas – iki 65 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimas, pripažintas tautinio paveldo produktu,
Taip pat nustatyta, kad Lietuvoje leidžiama gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 proc., o alaus – ne didesnė kaip 9,5 proc., ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti.
Numatoma, kad tokių gėrimų nebus galima pardavinėti, o vartoti tik turizmo sodybose, savo ar šeimos poreikiams tenkinti, bei degustuot vietoje. Per kalendorinius metus galima bus pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų tradicinių alkoholinių gėrimų.
Ūkininkų pagaminti gėrimai turės būti išpilstyti į 0,2–1 l taras. Šie alkoholiniai gėrimai turės būti žymimi aiškiai matomomis etiketėmis, kuriose bus nurodytas numeris, gėrimą pagaminusio ūkininko vardas ir pavardė, produkto pagaminimo data ir laikas, sudėtis ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija. Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.
Įsigalioja nauja neteisminio skolų išieškojimo tvarka
Penktadienį, lapkričio 1 d., įsigalioja naujos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui.
Naujas reguliavimas įpareigoja pardavėjus ir paslaugų teikėjus pirmiausia patiems dėti pastangas išieškoti skolas iš vartotojų.
Skolos administravimą perleisti trečiajam asmeniui bus galima tik po to, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas pats yra kreipęsis į vartotoją dėl visos skolos sumokėjimo bent vieną kartą ir nuo tokio kreipimosi dienos yra praėję ne mažiau kaip 30 dienų.
Įsigaliojusios įstatymo pataisos reikalauja, kad vartotojas būtų tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, nurodant informaciją apie skolos išieškotoją, vartotojo asmens duomenis, kurie jam bus perduoti.
Pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalės aiškia ir suprantama kalba pranešimu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje suteikti teisingą, tikslią ir neklaidinančią informacija apie reikalaujamą skolos sumą, įskaitant palūkanas, netesybas. Taip pat reikės nurodyti skolos grąžinimo terminą, po kurio jo skolos administravimas bus perduotas skolų išieškotojams.
Skolų išieškotojas turės pateikti informaciją vartotojui ne tik apie skolą, bet ir apie išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Jis taip pat turės informuoti apie vartotojo teisę gauti šių išlaidų pagrindimą, jeigu reikalaujama tokių išlaidų atlyginimo.
Seimui pritarus, įstatyme atsirado nauja nuostata, kuri įpareigoja pardavėjus, paslaugų teikėjus, taip pat skolų išieškotojus „veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai; gerbti ir saugoti vartotojų asmeninę informaciją ir asmens privatumą; etiškai bendrauti su vartotojais.“
Įstatymo pataisų autorius Seimo narys M. Skritulskas tikisi, kad jos apsaugos vartotojus nuo agresyvių skolų išieškotojų, neleis jiems piktnaudžiauti ir pažabos pasitaikančią skolų išieškojimo įmonių savivalę.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas Seimas priėmė šių metų birželio 13 d. Už jas balsavo 86 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.
