Kauniečiai puikiai prisimena, kad daugiau nei prieš dešimtmetį nusprendus Petrašiūnų kapinėse atidaryti pirmąjį kolumbariumą tai tapo viena labiausiai aptarinėjamų naujienų.
Pasigirdo daugybė svarstymų dėl parinktos vietos kolumbariumui, jo poreikio ir net spalvos.
Dabar jau sunku įsivaizduoti, kad gali būti kitaip, o kolumbariumai tapo neįtikėtinai populiarūs ir iškilo Seniavos, Romainių kapinėse. Įmonės vadovai svarsto jų plėtros planus, mat šiuo metu mirusiųjų kremavimą renkasi apie 70 proc. jų artimųjų.
Poreikį padiktavo pokyčiai
Romainių kapinėse artimųjų kapavietes lankantys kauniečiai vasarą pastebėjo pokyčių – visai netoli pagrindinių vartų esančioje nedidelėje aikštelėje buvo išrauti krūmai, išlygintas gruntas ir pasėta žolė, kuri nuolat tvarkingai nupjaunama.
Įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Ričardas Čėsna paaiškino, kad gražiai sutvarkytas sklypas susijęs su tiesiogine įmonės veikla – netrukus šioje teritorijoje bus įrengtas naujas laidojimo kvartalas, kokio šalyje dar nėra. Jis skirtas tik urnoms laidoti.
Pasak R.Čėsnos, rūpesčių dėl žemės sklypų kapinėms turi visi didieji Lietuvos miestai, kapinės vis plečiasi, tačiau dalis kapaviečių vėliau tampa apleistos.
„Nuolat domimės užsienio šalių laidojimo tradicijomis ir bandome pritaikyti geruosius pavyzdžius – siekiame sudaryti gyventojams kuo didesnį pasirinkimą“, – kalbėjo R.Čėsna.
Sprendimas Romainių kapinėse įrengti mažųjų kapaviečių kvartalą daugiausia susijęs su pasikeitusiomis laidojimo tradicijomis – vis daugiau mirusiųjų kremuojama.
Naujovei visiškai pasiruošta
Pasak R.Čėsnos, Lietuvoje galiojantys norminiai teisės aktai numato šeimynines tik urnoms skirtas kapavietes, kurių dydis yra 1,1x1,2 metro. Įprastos kapavietės yra gerokai didesnės – 2,5x2,8 metro.
Pirmajam tokiam kvartalui pavyko surasti maždaug 20 arų ploto žemės sklypą Romainių kapinėse, greta administracinio pastato.
„Išvalėme iš teritorijos krūmokšnius bei išvartas, išlyginome gruntą ir užsėjome žolę, kuri nuolat šienaujama, – atliktus darbus vardijo įmonės vadovas. – Ši teritorija Romainių kapinėse skirta kitokiam laidojimui. Kapaviečių matmenys – labiau simboliniai. Jos nebus paženklintos atitvarais, uždengtos granito plokštėmis, nebus statomi paminklai.“
Kapavietėse bus pastatytos tik vienodos lentelės su pagrindiniais mirusiųjų duomenimis – vardu, pavarde, gyvenimo metais. Artimiesiems nebus leidžiama atlikti jokių betonavimo darbų, sodinti gėlių ar medelių. Ant kapavietės bus galima padėti gėlių ar uždegti žvakutę.
Visas sklypas liks užsėtas žole, kurios priežiūra užsiims „Kapinių priežiūros“ darbuotojai. Paslaugos bus mokamos, kaip ir talpinant urną į kolumbariumą.
Dėl priežiūros nekils rūpesčių
„Įvertinę kauniečių atsiliepimus panašų kvartalą vėliau ruošiamės įrengti Vainatrakio kapinėse“, – pranešė R.Čėsna.
Bendraujant su mirusiųjų artimaisiais aiškėja, kad dauguma žmonių vis mažiau žavisi didelėmis kapavietėmis, nes didelė kapavietė – tai sunki ir brangi jos priežiūra, mat tenka rūpintis granito plokštėmis, paminklu, augalija. Laidojant urnas visiškai nebelieka didelės kapavietės poreikio.
R.Čėsnos nuomone, tokiomis kapavietėmis turėtų susidomėti žmonės, kurie yra išvykę į užsienį ar ruošiasi tai daryti ir iš anksto žino, kad kils sunkumų tinkamai prižiūrėti kapavietę.
„Jiems tai bus geras pasirinkimas ir garantija, kad artimųjų palaidojimo vieta bus tinkamai prižiūrima“, – įsitikinęs įmonės vadovas.
Iškilo paslaptingas statinys
Romainių kapinėse kauniečiai taip pat pastebėjo naują statinį, kuris išoriškai primena šulinį, tačiau žmonės greitai išsiaiškino, kad tai – ne šulinys. Kaune šiemet įrengtas pirmasis šalyje osuarijus, kurio labai reikėjo.
„Sumanymas imtis tokio projekto kilo išgirdus apie Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje, archeologinių kasinėjimų metu surastus kaulus“, – atskleidė R.Čėsna. Pasak jo, žmonių kaulų randama ir kitose miesto vietose vykstančių darbų metu. Kartais kaulų identifikuoti nėra galimybių ir kaskart kyla klausimų, kaip su jais pagarbiai pasielgti.
R.Čėsna pranešė, kad Kauno policijos pareigūnai jau pasinaudojo šia naujove ir osuarijuje paliko žmonių kaulų. Jie tvarkingai supakuoti ir sunumeruoti, kad esant poreikiui būtų galima išimti iš osuarijaus.
„Patalpa skirta tik naujai surastiems kaulams, o ateityje paslauga bus mokama. Nenorime, kad žmonės suneštų kažkur laikomus kaulus lyg į atliekų aikštelę“, – tikino R.Čėsna.
Įrengti osuarijų nebuvo sudėtinga, šiam tikslui įmonės specialistai panaudojo šulinio rentinius. Statinio apačioje išlietas pamatas, viršuje uždėtas rakinamas dangtis, o prieigos išklotos trinkelėmis.
Esant poreikiui ateityje netoliese bus galima pastatyti dar kelis osuarijus.
R.Čėsnos žiniomis, šis osuarijus yra vienintelis šalyje. Vilniuje kapinėse yra skiriamos specialios kapavietės ir ten dedami žmonių kaulai.
Įvertino paslaugos naudą
R.Čėsna priminė, kad „Kapinių priežiūra“ taip pat teikia kapaviečių tvarkymo paslaugą, nes daug žmonių yra išvykę į užsienį ar kitus šalies regionus. Jie ne visada randa laiko ar galimybių užsiimti kapaviečių tvarkymu.
Kapaviečių tvarkymas vyksta nuo balandžio 1 iki lapkričio 1 d. Įmonės darbuotojai kapavietes lanko kas 10 dienų. Galima užsisakyti papildomų paslaugų – atvežti grunto, užpilti skaldos, pasodinti augalų.
„Gavus užsakymą sudaroma sąmata, kuri elektroniniu paštu išsiunčiama užsakovui. Jeigu dėl sąlygų sutariame, imamės darbo“, – pasakojo R.Čėsna. Klientas gauna kapavietės nuotrauką prieš darbus ir po jų.
Paslaugą maždaug po lygiai užsakinėja Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žmonės.
„Net vyresnio amžiaus kauniečiai užsako tokią paslaugą. Jeigu žmogus nevairuoja automobilio, jam tikrai kyla sunkumų atsivežti grunto ar augalų į kapines“, – mano R.Čėsna.
Jis neabejoja, kad paslaugos poreikis didėja, tačiau pati įmonė nesistengia pernelyg aktyvinti šios veiklos dėl pajėgumų stygiaus ir prisiimtų įsipareigojimų kontrolės.
„Sudaryti sutartį ir paimti pinigus – paprasčiausias dalykas, tačiau būtina ją tinkamai įvykdyti ir įrodyti, kad tinkamai atliekame susitarimą. Geriau turėti mažiau klientų ir sąžiningai viską atlikti negu sudaryti kuo daugiau sutarčių ir nesilaikyti įsipareigojimų“, – įsitikinęs R.Čėsna.
Susidomėjimas paslaugomis itin suaktyvėja artėjant Motinos, Tėvo dienai ir Vėlinėms.
Suteikia galimybę darbams
Visų Šventųjų dienos bei Vėlinių išvakarėse kapinėse šurmulys nenutyla net sutemus – gyventojai artimųjų kapavietėse skuba užbaigti būtiniausius darbus.
Pirmosiomis lapkričio dienomis kapinėse pastebimas didžiausias lankytojų srautas per visus metus, todėl pasiruošimas jam prasideda prieš kelias savaites.
Didžiųjų kapinių prieigose statomi papildomi atliekų konteineriai, biotualetai, o kelių policijos pareigūnai rengia automobilių judėjimo planus, ruošia stovėjimo aikšteles.
Nors transporto priemonių patekimas į visas Kauno kapines smarkiai ribojamas ir kontroliuojamas, Visų Šventųjų dienos išvakarėse suteikiama galimybė gyventojams privažiuoti prie artimųjų kapaviečių ir atlikti būtiniausius darbus.
„Prieš Vėlines, Tėvo, Motinos dieną maždaug savaitę geranoriškai atveriame kapinių vartus visiems norintiems, kad jie galėtų sutvarkyti kapavietes“, – pranešė R.Čėsna.
Lapkričio 1-ąją ir vėliau ratuoti lankytojai jau neįleidžiami.
Įmonės vadovas priminė, kad eismo ribojimus kapinėse Kauno taryba nustatė dar 2010 metais, tačiau ne visada ir ne visur buvo laikomasi taisyklių.
Išaugus skundų srautui „Kapinių priežiūros“ darbuotojai ėmėsi griežčiau kontroliuoti automobilių judėjimą, todėl vis dar atsiranda žmonių, kurie negauna patikimos informacijos ir atsiduria nemaloniose situacijose.
Ribojimai – ne užgaida
Pasak įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovo R.Čėsnos, griežčiau riboti transporto priemonių judėjimą kapinėse nuspręsta susidūrus su žmonių skundais.
„Asfaltuoti kapinių takeliai nepritaikyti tiek dvipusiam automobilių eismui, tiek sunkiasvorėms transporto priemonėms. Asfalto danga klojama taip, kaip pėsčiųjų takams, tačiau dalis vairuotojų šių aplinkybių neįvertina“, – aiškino įmonės vadovas.
Pasitaikė atvejų, kai ant tako paliktas automobilis užtvėrė eismą net laidotuvių procesijai, todėl padedant policijos pareigūnams teko ieškoti vairuotojo kapinėse. Tokios situacijos niekam nėra malonios.
Pasak R.Čėsnos, prasilenkiant automobiliams arba bandant apsisukti apgadinamos kapavietės, apdaužomi ar įskeliami tvorelių kampai, užkliudomi net paminklai.
Nukentėjusieji tokiais atvejais skųsdavosi „Kapinių priežiūros“ vadovybei.
„Žmonės tikrai rūpinasi kapavietėmis, išleidžia dideles pinigų sumas, tūkstančius eurų, todėl kiekvienas toks incidentas jiems gali kainuoti kelis šimtus eurų. Normalu, kad žmonės ieško kaltininkų, tačiau juos išsiaiškinti beveik nėra galimybių“, – svarstė R.Čėsna.
Daugiausia problemų kyla Karmėlavos bei Romainių kapinėse – kitur nėra poreikio ir net galimybių įvažiuoti į kapinių teritoriją automobiliu. Vainatrakio kapinėse dar nėra tiek daug kapaviečių, kad žmonėms būtų sunkiai įveikiami atstumai, o šalia kapinių yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė.
Priminė svarbias išimtis
Justina Gracija Vanžodė, įmonės „Kapinių priežiūra“ teisės ir personalo vadovė:
„Galbūt kam nors iškils tam tikrų nepatogumų, tačiau mūsų pareiga yra kontroliuoti patekimą į kapines ir stengiamės, kad būtų padaroma kuo mažiau žalos kapavietėms arba infrastruktūrai.
Norintiems vežti kapavietei tvarkyti skirtą gruntą arba skaldą žmonėms patariame visada pasidomėti, ar nėra šoninio įėjimo. Jų būna visose didžiosiose kapinėse ir nereikės vargti gabenant sunkų krovinį pro pagrindinius vartus.
Kauno tarybos patvirtintame sprendime taip pat nustatytos 4 grupės transporto priemonių, kurios gali įvažiuoti į kapinių teritoriją, – tai specialusis transportas (greitoji medicinos pagalba, policija, ugniagesiai), laidojimo procesijos automobilis, vežantis karstą arba urną, neįgalieji ir juos vežančios transporto priemonės, kapavietės statybos arba rekonstrukcijos darbus atliekantys žmonės, turintys „Kapinių priežiūros“ išduotą statybos leidimą.
Pastarieji gali į kapinių teritoriją įvažiuoti ne daugiau kaip tris kartus. Jiems leidimas galioja 3 metus, tačiau paprastai darbai užtrunka vos savaitę ar kiek ilgiau.“
