„Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į šiuolaikines migracijos tendencijas ir galimas grėsmes mūsų valstybės saugumui. Migracijos politika turi atitikti nacionalinius saugumo interesus, užsienio politikos prioritetines kryptis, darbo rinkos poreikius bei mūsų valstybės institucinius pajėgumus“, – pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ministerija nurodo, kad valstybių, kuriose išorės paslaugų teikėjo padalinio nėra, piliečiai galės teikti prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje per kitoje valstybėje esantį išorės paslaugų teikėją, jei jie į Lietuvą planuoja atvykti šeimos susijungimo pagrindu, ketina dirbti aukštos kvalifikacijos darbą ar yra kviečiami studijuoti mūsų šalies mokslo bei studijų institucijose pagal patvirtintas studijų programas, taip pat doktorantūroje.
Pateikti prašymą kitoje valstybėje galima ir tuo atveju, jei užsienietis perkeliamas įmonės viduje arba į Lietuvą ketina atvykti kaip dėstytojas ar tyrėjas pagal darbo sutartį su mokslo ir studijų institucija arba į Lietuvą vyksta pas stambų investuotoją ar kolektyvinės relokacijos pagrindu pagal Investicijų įstatymo nuostatas.
Tuo metu valstybių, kuriose išorės paslaugų teikėjo padalinio nėra, piliečiai galės teikti prašymus išduoti nacionalinę vizą visais nacionalinės vizos išdavimo pagrindais, išskyrus tuos atvejus, kai prašymas būtų teikiamas dėl nacionalinės vizos išdavimo į Lietuvą komandiruojamam darbuotojui ar atvykstančiam dirbti sezoninį darbą užsieniečiui.
Australijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams prašymų pateikimo sąlygos nesikeičia – jie ir toliau prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar nacionalinę vizą galės pateikti bet kuriame išorės paslaugų teikėjo padalinyje.
Šiemet išorės paslaugų teikėjų padalinių skaičius jau buvo sumažintas nuo 34 iki 30 – uždaryti išorės paslaugų teikėjų padaliniai Libane, Jordanijoje, Šri Lankoje, o nuo šių metų rugsėjo 2 dienos ir Nepale.
