„Šiuo metu galime patvirtinti, kad medžiaga, kuri yra būtina vertinant, ar yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra renkama, sprendimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo dar nėra priimtas“, – Eltai nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Renkamos medžiagos vertinimą atlieka Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorai.
Dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų Vilniaus Kalnėnų mikrorajone aplinkybių į prokuratūrą kreipėsi Seimo opozicijos atstovai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis, parlamentarė Agnė Širinskienė ir socdemas Juliaus Sabatauskas. Politika svarsto, kad A. Landsbergienės verslui leista statyti privačią mokyklą ten, kur buvo suplanuota valstybinė ugdymo įstaiga.
Laikraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, jog Kalnėnuose pastatytos A. Landsbergienės privačios mokyklos vietoje anksčiau buvo visuomenės paskirties teritorija, kurioje planuota statyti valstybinį darželį, mokyklą, šalia – sporto stadioną. Nurodoma, kad 2018 m. Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba skubiai priėmė atitinkamus sprendimus dėl miesto detaliojo plano pakeitimo ir sklypų ribų perbraižymo, taip pakeičiant žemės paskirtį ir sudarant galimybę iškilti minėtai privačiai mokyklai. „Lietuvos rytas“ nurodo, jog tuo metu pastaruosius sprendimus atsakingose institucijose priėmė su A. Landsbergiene susiję asmenys.
Be to, „Lietuvos rytas“ skelbė, kad į Kalnėnuose statomą mokyklą investavo ir „BaltCap“ priklausantis „BaltCap Infrastructure Fund“. Bendram fondo ir A. Landsbergienės projektui lėšų skyrė ir Vilniaus savivaldybė – aplinkinei infrastruktūrai sukurti.
ELTA primena, kad dėl užsienio reikalų ministro sutuoktinės A. Landsbergienės privačios mokyklos Kalnėnuose statybos aplinkybių trečiadienį diskutavo Seimo Antikorupcijos komisija. Tačiau komisijos posėdyje buvo nuspręsta tyrimo nepradėti.
Vietoje to, Antikorupcijos komisija nutarė su papildomais klausimais kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą.
