„Mes kalbėjome tikrai labai rimtai apie visas aplinkybes ir ponia Blinkevičiūtė buvo atvira su manimi. Kalbėjome ir apie galimus kitus variantus, tačiau aplinkybės, kurios galbūt sudarytų tam tikrų kliūčių eiti šitas pareigas, buvo tokios, kad aš nenorėčiau jų viešai skelbti“, – antradienį LRT televizijai kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto, prezidentas pabrėžė, kad V. Blinkevičiūtę laiko pagrindine kandidate šiam postui užimti.
„Tačiau dar kartą kartoju: tos priežastys, kurios galbūt apsunkintų sprendimo priėmimą arba verstų ieškoti kitokių kelių – galbūt laikinai eiti pareigas, po to perduoti tas pareigas – na, tai yra tokie dalykai, apie kuriuos aš kalbėti negaliu ir apie kuriuos mūsų visuomenė galbūt išgirs rytoj. Tada jau žmonės patys vertins“, – teigė prezidentas, akcentuodamas, kad politikės sprendimas paaiškės trečiadienį.
„Manau, kad laukti liko visai nedaug, rytoj tai bus padaryta. Iš tikrųjų gal tas, sakyčiau, komunikavimas, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo, vis sukeldavo naują abejonių pliūpsnį. Nors negaliu neigti – kai kurios abejonės buvo dirbtinai eskaluojamos ir nuolat užduodami tie klausimai, verčiant pasisakyti, kad jau „tikrai, tikrai“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad žinios apie tai, kad V. Blinkevičiūtė atsisakys premjerės posto, žiniasklaidoje pasirodė antradienio popietę.
Apie tokį galimą V. Blinkevičiūtės sprendimą portalui LRT.lt nurodė keletas jos bendrapartiečių.
„Atrodome labai keistai, o rytoj atrodysime dar keisčiau“, – portalui sakė vienas partijos narių.
Ilgą laiką vengusi tiesiai atsakyti, ar socialdemokratų sėkmės atveju vadovaus Vyriausybei, likus kelioms savaitėms iki rinkimų V. Blinkevičiūtė patikino, kad imtųsi ministrės pirmininkės pareigų. Visgi, rinkimų naktį ši retorika pasikeitė.
Tiesiai atsakyti, ar, prezidentui pasiūlius, ji imtųsi formuoti Ministrų kabinetą ir eiti premjerės pareigas, V. Blinkevičiūtė negalėjo.
„Noriu pasakyti, kad mes turime suformuoti valdančiąją daugumą. Čia mūsų numeris vienas. Kada turėsime rimtą valdančiąją daugumą, mes priimsime sprendimus tiek prezidiume, tiek taryboje – dėl mūsų premjero ar premjerės pozicijos. Dabar kito atsakymo šiai dienai tikrai nebus“, – atsakyti vengė ji.
Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
