„Tikrai gali, nes ji yra geriausias (kandidatas – ELTA). Žinote, sakoma kartais, kad diplomatiškai reikia sakyti „vienas iš geriausių“. Aš sakau „geriausias“ – nediplomatiškai. Kadangi geriausias, tai natūralus prezidento noras matyti tokį žmogų savo komandoje“, – LRT televizijai antradienį sakė G. Nausėda, paklaustas, ar jo patarėja A. Skaisgirytė, formuojanti naują Vyriausybę, galėtų pretenduoti į užsienio reikalų ministrus.
Šalies vadovas tvirtino, jog apie konkrečias kandidatų į ministrus pavardes kalbėti anksti, kol dar nėra aptarti valdančiosios koalicijos kontūrai, tačiau pridūrė, kad ministrų kabineto formavime jis pats dalyvaus aktyviai.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad taip, aš jau dabar labai intensyviai galvoju, koks variantas ir kokia konsteliacija būtų pati geriausia“, – teigė G. Nausėda.
Kaip itin svarbią kitą ministeriją šalies vadovas taip pat įvardijo ir krašto apsaugos ministro pareigas. G. Nausėda teigė aktyviai dalyvausiantis procesuose, skiriant vadovą ir į šią ministeriją.
Jūsų minėtos dvi labai svarbios Lietuvai sritys – užsienio politika ir saugumo klausimai, krašto apsauga – yra klausimai, kurie pagal Konstituciją prezidentui ypač svarbūs. Todėl mano vaidmuo šitoje srityje, neslėpsiu, bus labai aktyvus ir aš tikrai stengsiuosi, kad šias pareigas užimtų geriausi kandidatai“, – dėstė prezidentas.
„Tai nebūtinai reiškia, kad deleguosiu žmones iš savo komandos, bet, jeigu žmonės iš mano komandos bus geriausias kandidatas, manau, kad ir toks klausimas gali būti svarstomas. Kai sakau „geriausi kandidatai“, tai, žinoma, pirmiausia turiu galvoje profesionalumą, tačiau antras labai svarbus kriterijus yra ir tai, kad šie kandidatai turėtų juos delegavusių partijų pasitikėjimą. Gali būti taip, kad jie galbūt ir nebus partijai priklausantys žmonės, bet partijos, kurios juos deleguos, turi jais besąlygiškai pasitikėti. Ir aš turiu jais besąlygiškai pasitikėti, kadangi man reikės su jais dirbti ranka rankon“, – pridūrė G. Nausėda.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
