„Džiaugiuosi, kad mūsų strategija pasiteisino – teikti prioritetą Seimo rinkimams kaip svarbiausiems partine prasme. Rezultatai tai rodo“ – pirmadienį Eltos surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Liberalų sąjūdžio frakciją sudarys 12 žmonių. Iš esmės, tokį planą sau ir buvo užsibrėžę prieš rinkimus. Pagrindiniai tikslai pasiekti – išlaikyti dabar esamą frakciją, padidinti palaikymą didmiesčiuose, „, – pridūrė ji.
Darbą su socialdemokratais įsivaizduoja
Nors teorinę galimybę būti socialdemokratų formuojamoje valdančiojoje koalicijoje V. Čmilytė-Nielsen sako matanti, anot jos, raudonosios linijos ir po antrojo Seimo rinkimų turų išlieka tos pačios – bendras darbas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ yra neįmanomas.
„Šįryt aiškumo yra daugiau, bet negalima sakyti, kad viskas yra aišku. Tai natūralu pirmą rytą po rinkimų. Tačiau mūsų raudonosios linijos išliko – nematome bendro darbo ar galimybių kalbėtis apie bet ką politinėje srityje su „Nemuno aušra“ ir „valstiečiais“. Tiesiog dėl per didelių vertybinių takoskyrų“, – pabrėžė liberalų vadovė.
„Teoriškai, darbas su socialdemokratais ir demokratais būtų įmanomas. Tačiau suprantame, kad mes tikėtina nesame pirmasis pasirinkimas. Nesiveržiame į valdžią tik tam, kad ten pabūti. Turime labai aiškias savo programines nuostatas“, – akcentavo ji.
Nesiima spėlioti, ar S. SKvernelis sutars su R. Karbauskiu
Spėlioti, ar potencialiais partneriais įvardijamos Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Ramūno Karbauskio pirmininkaujama LVŽS galės be didelių trikdžių dirbti bendroje koalicijoje, kadenciją baigianti Seimo pirmininkė nesiima. Visgi, akcentuoja ji, šiuo metu stabilumas yra ypač reikalingas.
„Jokia čia paslaptis, kad santykiai tarp Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio nėra geri. Klausimas, kiek bendra valdžia juos gali pagerinti. Nesiimsiu spėlioti. (...) Tačiau akivaizdu, kad naujasis Seimas bus labiau fragmentuotas nei ankstesnis. Valstybei stabilumo reikia dabar kaip niekada“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Socialdemokratams linki greičiau apsispręsti dėl premjero posto
Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei aiškiai neatsakant, ar po sėkmingų rinkimų ji imsis vadovauti Vyriausybei, V. Čmilytė-Nielsen linki partijai greičiau apsispręsti. Anot jos, premjeras turėtų būti žinomas rytą po rinkimų.
„Tai, kas yra projektuojamas į premjerus – svarbu apskritai. Tai yra lyderystės prisiėmimas ir turi aplink kažką tai burtis koalicija. Jau kitą rytą po rinkimų turėtų būti visiškai aišku ir šiandieną mes esame nereikalingai neapibrėžtoje situacijoje. Jeigu Liberalų sąjūdis būtų laimėję rinkimus – ši rytą būtume turėję atsakymus ir nereiktų tokios diskusijos turėti“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, Liberalų sąjūdžio lyderė pabrėžė, kad visos rinkimų kampanijos metu nebuvo aišku, ar V. Blinkevičiūtė imsis vadovauti Vyriausybei.
„Rinkimų kampanijos metu neatrodė, kad tik planas „A“ yra būtinai tas planas, kuris realizuosis. Turiu galvoje V. Blinkevičiūtės premjerines ambicijas, man buvo klausimų visą tą laiką. Kaip socialdemokratų rinkėjai įvertintų tokį paskutinės minutės pakeitimą – nesiimsiu spręsti“, – svarstė politikė.
„Žvelgiant į mandatą, kurį gavo socialdemokratai – norisi palinkėti, kad jie kuo greičiau apsispręstų dėl lyderystės, nes tai yra tiesiog valstybiškai svarbu“, – pabrėžė ji.
Partija atvira liberaliai mąstantiems žmonėms
Laisvės partijai neįveikus daugiamandatės apygardos rinkimų kartelės, V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad Liberalų sąjūdis yra atviras visiems liberalių pažiūrų žmonėms.
„Grįžtančių iš Laisvės partijos buvo visą tą laiką (nuo „laisviečių“ atsiskyrimo – ELTA). Turėjome tikrai ne vieną dešimtį žmonių, kurie buvo trumpam išėję ar atsitraukę nuo politikos ir po to grįžo į Liberalų sąjūdį, ir grįžo su gerais, pergalingais rezultatais. Tas procesas, tikėtina, tik greitės. Mūsų durys yra tikrai visiems atviros liberalių pažiūrų žmonėms ir politikams“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, Liberalų sąjūdis pastaraisiais mėnesiais gali pasidžiaugti augančiu naujų narių aktyvumu partijos didmiesčių skyriuose, ypač Vilniuje. Liberalų rezultatas sostinėje, anot V. Čmilytės-Nielsen, rodo politinės jėgos universalumą ir stiprybę, nepaisant buvimo valdančiojoje daugumoje iššūkių.
„Liberalų sąjūdžio pozicijos stiprėja ten, kur jos visada istoriškai buvo stiprios – tai yra didmiesčiuose. Kita vertus, neprarandant universalumo, kuris irgi yra Liberalų sąjūdžio stiprybė – tai yra ir mūsų ryškūs politikai regionuose, tradiciškai susiklostė, kad jauniausi merai Lietuvoje yra Liberalų sąjūdžio atstovai“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
