Anot jų, neatmestina, kad prie lipdomos daugumos galėtų prisijungti Liberalų sąjūdis.
Klaipėdos universiteto politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili Eltai sekmadienio vakarą teigė, kad Seimo rinkimai rezultatai sensacijų neparodė – juose triumfavo reitingų viršūnėse anksčiau karaliavę socdemai.
„Didelė sensacija neįvyko, nes tikrai buvo čia įvairių variantų dėliojama, kad galėtų būti tie nugalėtojai antrojo turo. Buvo tokių kalbų, kad galbūt Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai galėtų pateikti staigmeną, bet būtent šitoje vietoje ta didžioji staigmena ir neįvyko. Įvyko taip, kaip statistinės prognozės ir rodė – visgi, socialdemokratai, gal ir nėra viską šluojanti cunamio banga, bet tikrai jie yra dominuojantys šiame antrame ture“, – aiškino politologė.
Panašiai rinkimų rezultatus vertino ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas I. Kalpokas. Anot jo, sunku pasakyti, ar rinkėjai „nuoširdžiai palaikė dešiniuosius“, o gal tiesiog balsavo „už bet ką, bet ne už konservatorius“, tačiau, politologo vertinimu, galiausiai galima konstatuoti, jog Lietuvos socialdemokratai Seimo rinkimuose pasirodė įspūdingai.
„Pats rezultatas socdemams tikrai yra įspūdingas, o Tėvynės sąjungai yra labai apie daug ką susimąstyti. Nėra taip, kad nebūtų buvę galima to prognozuoti, nes po merų rinkimų antrų turų buvo akivaizdu, kad, kai yra du pasirinkimai, tai tikrai ne Tėvynės sąjungos kandidatas yra tas populiaresnis pasirinkimas“, – tvirtino pašnekovas.
Dauguma su liberalais ir be „Nemuno aušros“?
G. Burbulytė-Tsiskarishvili tvirtino mananti, kad apie 50 mandatų Seime iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija gali suformuoti stabilią daugumą parlamente. Politologės manymu, kol kas panašu, kad toje daugume partijos „Nemuno aušra“ gali ir neprireikti.
„Kol kas panašu, kad visai galimas variantas (...), kad „Nemuno aušros“ net nereikėtų. Vienas yra klasikinis scenarijus, kai mes kalbame apie socialdemokratus, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečius“, bet yra ir kitas variantas, kuriame minimi liberalai. Ir vienu, ir kitu atveju, kiek mes čia bedėliotume, galime apsieiti be „Nemuno aušros“. Aišku, bus dar tie pavieniai asmenys, tai yra Lenkų rinkimų akcijos žmonės, ponas Zuokas. Taigi, apie kurį variantą bekalbėtume, formuojasi ganėtina stabilios koalicijos vaizdas“, – dėstė pašnekovė.
Politologas I. Kalpokas taip pat svarstė, kad galimoje valdančiojoje koalicijos šalia socdemų ir kitų partijų galėtų būti ne „Nemuno aušra“, o Liberalų sąjūdis.
„Rezultatas dabar yra toks, kad „Nemuno aušra“ niekam nebėra įdomūs ir niekam nebėra reikalingi. Jeigu iki šio ryto buvo daug kalbama, kad be „Nemuno aušros“ neišsivers bet kokia koalicija, tai dabar iš esmės socdemai su demokratais, dar pridėkime valstiečius ir gal dar padoriai pasirodžiusius liberalus, kurie sustiprino savo pozicijas. Jie gali turėti stabilią koaliciją ir niekam to Žemaitaičio nebereikia“, – aiškino I. Kalpokas.
Politologas spėjo, kad dauguma parlamente gali turėti 75 balsus.
I. Kalpokas neatmetė, jog prie valdančiųjų galėtų prisidėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, keli kiti pavieniai politikai, kurių partijos nepateko į Seimą.
Tarp pralaimėtojų įvardija ir valstiečius
Eltos kalbinti politologai tvirtina, kad šių Seimo rinkimų pralaimėtojais galima būtų įvardinti ne tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionis demokratus.
Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, vargu, ar prie laimėtojų galima būtų priskirti „Nemuno aušrą“, nors ši partija dalyje Lietuvos dominavo.
„Turime pripažinti, kad „Nemuno aušros“ didžiosios bangos neįvyko, nes, matyt, apetitas buvo kylantis bevalgant, buvo galbūt tikėta, kad arčiau maksimumo galėtų laimėti partija iš savo kandidatų, bet matome, kad tai neįvyko. Kita vertus, matome ryškią tendenciją, kad jie įsitvirtino Vakarinėje Lietuvos dalyje“, – svarstė pašnekovė.
I. Kalpokas teigė, kad tarp rinkimų pralaimėtojų be konservatorių, „Nemuno aušros“ reikėtų paminėti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Valstiečius priskirčiau prie pralaimėtojų, nes (...) akivaizdu, kad rinkėjai nenori ne tik konservatorių, bet ir valstiečių. Iš esmės rinkėjai dviejų paskutinių kadencijų valdančiosioms partijoms rodo vidurinį pirštą. Pridėjus prie to silpnoką valstiečių pasirodymą pirmame Seimo rinkimų ture, turime irgi tokią susimąstyti verčiančią situaciją ir jiems“, – dėstė politologas.
ELTA primena, kad spalio 27 d. vyko antrasis Seimo rinkimų turas. Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
Antrojo turo metu renkami 63 parlamentarai, kandidatuojantys vienmandatėse apygardose. Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų, du partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai ir vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas.
Iš viso vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys – aštuoniose jų nugalėtojas paaiškėjo dar pirmojo turo metu. Tokiu būdu mandatus jau iškovojo pora socialdemokratų, du LLRA-KŠS atstovai, po vietą Seime užsitikrino ir konservatoriai, liberalai, „Nemuno aušra“ bei savarankiškai kandidatavęs Viktoras Fiodorovas.
Likusieji 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje – rinkėjai dėl jų apsisprendė prieš dvi savaites. Suskaičiavus daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, socialdemokratų partija surinko daugiausiai palaikymo ir užsitikrino 18 vietų parlamente. Dabartiniai valdantieji konservatoriai liko antri su 17 vietų parlamente, trečioje vietoje – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ su 14 mandatų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškovojo 8 Seimo nario mandatus, Liberalų sąjūdis – 7 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 6. Kitos politinės jėgos neperkopė 5 proc. kartelės, reikalingos iškovoti mandatų daugiamandatėje apygardoje.
