LAT priimtoje nutartyje pažymėjo, kad byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, politinė korupcija apima politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės naudos ar naudos atstovaujamai partijai arba kitokiai politinei, privačiai organizacijai.
LAT paskelbė atmetantis E. Masiulio, jo advokato Ruslano Boiko, buvusio Liberalų sąjūdžio atstovo Gintaro Steponavičiaus, jo gynėjo Rimgaudo Černiaus, Darbo partijos advokato Vytauto Sviderskio kasacinius skundus, kuriais prašyta išteisinti nuteistuosius.
E. Masiulis lieka nuteistas už korupcines veikas, toliau atliks jam anksčiau skirtą 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
LAT atsižvelgė į dalies kitų nuteistųjų kasacinių skundų argumentus ir perkvalifikavo jų padarytas nusikalstamas veikas, pakoregavo skirtas bausmes.
Teismas sutrumpino buvusiam „darbiečiui“, Seimo nariui V. Gapšiui skirtą laisvės atėmimo bausmę – politikas turės kalėti ne 4 su puse metų, o 4 metus ir 3 mėnesius (laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta 3 mėnesiais). LAT taip pat sutrumpino ir buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui skirtą laisvės atėmimo bausmę – nuo anksčiau skirtų 6 metų iki 5 metų ir 6 metų (laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta pusmečiu). V. Gapšiui taip pat skirta 16,9 tūkst. eurų dydžio bauda.
LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgę į kasacinių skundų argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, sušvelnino bausmes ir buvusiam parlamentarui Šarūnui Gustainiui, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Grupė“: Š. Gustainiui skirta 15 tūkst. eurų dydžio bauda (anksčiau skirta 19 tūkst. eurų dydžio bauda), Liberalų sąjūdžiui skirta 374,7 tūkst. eurų dydžio bauda (anksčiau skirta 377 tūkst. eurų dydžio bauda), koncernui „MG Grupė“ skirta 1 110 970 eurų dydžio bauda (anksčiau skirta 1 129 800 eurų dydžio bauda).
LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Akcentavo koncerno pasirinktą strategiją palaikyti glaudžius ryšius su politikais
LAT paskelbė, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje konstatuota, jog nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
„Korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje nustatytu laikotarpiu susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose“, – nurodo LAT.
Anot kasacinio teismo, koncernas „MG Baltic“ per vieną iš savo vadovų, tai yra R. Kurlianskį, palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.
„Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo. Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties“, – akcentuoja LAT.
Teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį, kad nuteistieji V. Gapšys, E. Masiulis, Š. Gustainis, G. Steponavičius nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Seimo nariai, kuriems keliami aukšti reikalavimai, grindžiami sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principais.
„Todėl, priešingai nei teigė kasatoriai, konstitucinis Seimo nario laisvojo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad būtų priimti su Konstitucija nesuderinami sprendimai. Todėl, nors nuteistieji buvo pripažinti kaltais už teisėtą veikimą, t. y. veikimą pagal jiems suteiktus įgaliojimus, kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad šios aplinkybės savaime nepaneigia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtumo“, – teigia LAT.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad korupcinio pobūdžio elgesys nepriklausomai nuo to, ar jis atliekamas pagal turimus įgaliojimus, ar juos peržengiant, yra pavojingas tuo, kad daroma žala normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, institucijų veiklai, demokratinių institucijų stabilumui ir jų prestižui.
Dalį nuteistųjų veiksmų perkvalifikavo
Kaip jau minėta anksčiau, LAT, atsižvelgdamas į kasacinius skundus, dalį nuteistųjų veiksmų perkvalifikavo.
Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad Š. Gustainio veiksmai buvo netinkamai vertinti kaip atlikti veikiant neteisėtai.
„Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Š. Gustainis nuteistas už įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti, taigi veikė neviršydamas savo įgaliojimų. Todėl vien tai, kad visus jam inkriminuotus veiksmus Š. Gustainis atliko ne savo iniciatyva, o prašomas R. Kurlianskio, savaime nereiškia, kad Š. Gustainis veikė neteisėtai. Tačiau tai nereiškia ir to, kad jo veika nėra nusikalstama“, – nurodo LAT.
Pasikeitus veikos kvalifikavimui Š. Gustainiui, keičiasi jos kvalifikavimas ir bendrakalčiams pagal šią veiką, t. y. Liberalų sąjūdžiui, R. Kurlianskiui ir koncernui „MG Baltic“.
LAT savo nutartyje taip pat koregavo apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir dėl V. Gapšio padarytų veikų. Kasacinis teismas nurodė, kad parlamentaro veikos turi būti vertinamos ne kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl to buvo pakeisti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai kitiems bendrakalčiams – Darbo partijai ir R. Kurlianskiui.
Kaip jau minėta, LAT nepakeitė apkaltinamojo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies E. Masiuliui, buvusiam liberalui G. Steponavičiui ir Darbo partijai.
Apeliacinis teismas pernai lapkritį E. Masiuliui skyrė pusšeštų metų laisvės atėmimo ir konfiskavo iš jo daugiau nei 240 tūkst. eurų, G. Steponavičiui skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda, Darbo partijai – daugiau nei 301 tūkst. eurų dydžio bauda.
Buvo pateikta 12 kasacinių skundų, siekė išteisinimo
LAT kasacinius skundus „MG Baltic“ byloje baigė nagrinėti birželį. Iš viso jų buvo pateikta 12.
Daugelis nuteistųjų byloje siekė išteisinimo, skųsdami apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą.
Prokuratūra LAT neskundė apkaltinamojo teismo nuosprendžio vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys laisvės atėmimo bausmes atlieka Kauno kalėjime.
Apeliacinis teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
