„Brigados dydžio poligono tikrai reikės. Ir aš iš karto galiu garantuoti, kad koks ministras bebūtų po rinkimų, vienas pagrindinių jo uždavinių bus rasti vietą ir tai padaryti“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
„Mes turime suvokti poligono reikšmę. Be poligono kariuomenė negali laikyti parengties ir treniruotis, šaudyti iš pėstininkų kovos mašinų, treniruotis su tankais. Reikia turėti bent jau brigados dydžio poligoną, kad tai daryti“, – paaiškino jis.
Tačiau, anot ministro, visų pirma reikia užbaigti Tauragės ir Šilalės poligonų steigimą.
„Mes dabar turime užbaigti su Taurage ir Šilale. Aš tikiu, kad mes dabar atsižvelgę į tuos visus nuogąstavimus, šiek tiek sumažinę jų teritorijas pagelbėsime mūsų Žemaitijos brigadą ir jie turės tuos nedidelius bent jau kuopos dydžio manevrinius poligonus, bet tai nesprendžia tolesnės mūsų divizijos poligonų poreikio“, – akcentavo jis.
Svarsto galimybę prisidėti karinio poligono steigimo Latvijoje
Ministras taip pat pripažįsta, kad pirminės jo idėjos steigti bendrą poligoną su Latvijoje, greičiausiai nebus įgyvendinta.
„Mes kalbamės, kad galima būtų ieškoti galimybių su jais kartu treniruotis. Apie apjungimą sunku, nes truputėlį per daug arterijų, kelių, kad mes galėtume apjungti tą didįjį projektuojamą latvišką poligoną, bet galbūt mes galime kažkaip prisidėti ir jie gali įsileisti mus tam tikram laikui (treniruotis – ELTA). Toks variantas teoriškai yra įmanomas, bet tai ne panacėja“, – pripažino jis.
ELTA primena, kad svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą įstatymo projektą dėl naujų poligonų steigimo Tauragės ir Šilalės rajonuose Seimas pradėjo liepą.
Skelbiama, jog poligonai nebus visiškai uždaros karinės teritorijos, juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika.
Anksčiau ministerijos atstovai yra nurodę, kad poligonų statybų darbai prasidėtų iš karto po to, kai specialusis įstatymas būtų patvirtintas parlamente.
Ministras: mūsų gynybos politikos negaliu pakabinti ant tankų bataliono
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvos kariuomenės divizijos sukūrimui nepakanka suformuoti tankų bataliono. Todėl, anot jo, perstumdžius prioritetus, pilnas operacinis divizijos pajėgumas vėluos.
„Reikalavimai divizijai nuolat auga, yra dinamiški, todėl natūralu, kad pilno operacinio pajėgumo iki 2030 metų nebus. Tačiau tai nereiškia, kad divizija nesikaus. (...) Šiai dienai paplitęs naratyvas yra visiška nesąmonė – divizija kausis ir atliks savo užduotis“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ tvirtino L. Kasčiūnas.
„Ankstesniame divizijos projekte buvome susieję divizijos projektą tik su batalionu, o divizija yra daug plačiau – kas iš to, kad tu būsi su tankais, bet neturėsi oro gynybos? Bet koks taikinys iš oro visą mechanizaciją gali sugriauti“, – aiškino jis.
Dėl to, anot L. Kasčiūno, yra būtina investuoti į oro gynybą.
„Negaliu pakabinti mūsų gynybos politikos ant tankų bataliono, matydamas, kaip kinta karas, kariavimo būdai, kaip lūžta sunkioji technika Ukrainoje, kaip svarbu kovoti su oro grėsmėmis ir žinodamas, koks yra vakuumas ir deficitas oro gynybos prasme visame NATO“, – tikino krašto apsaugos ministras.
„Vasarą atėjo tam tikri papildomi NATO reikalavimai įvairioms šalims ir ypač Rytų flangui. Tai, kai kalbi apie diviziją, reikia kalbėti ne tik apie tai, ką mes suprantame, kaip mechanizaciją ar oro gynybą, bet visa logistika, inžinerika, žvalgyba ir kiti dalykai, kurie reikalaus irgi daug investicijų“, – pasakojo jis. Anot L. Kasčiūno, iki 2030 metų vidutinio lygmens operacinis pajėgumas bus pasiektas.
„Integruojame droninius bei antidroninius pajėgumus, užtikriname kontrmobilumą ir visus kitus dalykus, kurie anksčiau nebuvo radaruose. (...) Iki 2030 metų jau turėsime tankų kuopą, tris „NASAMS“ baterijas, vieną iš vikšrinių batalionų šalia jau dviejų egzistuojančių“, – nurodė ministras.
Po antradienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad, remiantis kariuomenės vado vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036–2040 metais.
Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Tiesa, formuoti batalioną ketinama etapais – L. Kasčiūnui pasiūlius skirti daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, planuojama iš pradžių kurti kuopos dydžio tankų vienetą. Tokiu tempu batalionas būtų sukurtas iki 2035 m., anksčiau teigė ministras.
Rugsėjį L. Kasčiūnas informavo – jeigu VGT patvirtins sprendimus dėl tankų bataliono, sutartys su „Leopard“ gamintojais galėtų būti pasirašytos dar šių metų lapkritį.
Finansavimas gynybai kitąmet gali siekti 3,5 proc. BVP
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas mano, kad kitąmet finansavimas gynybai augs ir gali pasiekti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Per (šiuos – ELTA) einančius metus pasiskolinom gynybai virš 300 mln. eurų ir (gynybos biudžetą – ELTA) nuo 2,8 proc. BVP užauginom iki 3,2 (proc. – ELTA). Todėl aš drąsiai galiu pasakyti, kad kitais metais mes, beveik neabejoju, galime pasiekti 3,5 proc. BVP“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Surinkimas biudžeto jau tris metus iš eilės (...) yra geresnis. Ekonomikos augimas, kova su šešėliu – tai duoda galimybę mums skolintis pagal visą tą fiskalinės drausmės standartą ir (...) judėti link 4 proc. BVP“, – aiškino jis.
Be to, anot L. Kasčiūno, pasibaigus rinkimams, konkretumo dėl skaičių galėtų įnešti politikų derybos dėl nacionalinio gynybos susitarimo.
„Rinkimai baigsis, reikės sėstis prie stalo visoms politinėms jėgoms išrinktoms ir (derėtis – ELTA) dėl naujo gynybos susitarimo, kur, aišku, pagrindinis aspektas bus, kaip mes žiūrim į gynybos finansavimą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pirminiame kitų metų valstybės biudžeto projekte numačius 3,03 proc. BVP krašto apsaugai, kai šiemet ši vertė pasiekė beveik 3,2 proc., ministras šių skaičių lyginimą laiko nekorektišku.
„Nekorektiška lyginti šių sumų. Nes tai, kas numatyta kitiems metams (...), yra tik bazinis lygis. Jį reikia lyginti su praėjusių metų baziniu lygiu, kuris buvo 2,1 mlrd. eurų“, – teigė politikas.
„Sakoma – kitais metais (gynybai numatyta – ELTA) mažiau negu šiais metais. Ne – kitais metais daugiau negu šiais metais“, – akcentavo L. Kasčiūnas. Pasak ministro, šiemet finansavimas krašto apsaugai siekia 2,4 mlrd. eurų, kitąmet jis sudarys virš 2,5 mlrd. eurų.
Seimas vasarą priėmė Valstybės gynybos fondo projektą, kuriuo padidino pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakėlė akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė parlamentui taip pat jau pateikė 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektą.
Numatoma, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP). Tuo metu vien tik Gynybos fondo lėšos sieks 240 mln. eurų.
Iš Gynybos fondo sumos 59,6 mln. eurų bus skirta kariniam mobilumui, o civilinei saugai savivaldybėse bus skiriama 25 mln. eurų.
KAM biudžetas, lyginant su 2020 m., išaugo daugiau nei du kartus. Gynybos tikslams taip pat numatoma papildoma teisė skolintis.
Kitąmet prie rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo prisidės bent 3 valstybės
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, kitąmet prie rotacinės oro gynybos modelio Lietuvoje prisidės bent 3 Europos valstybės. Visgi, konkrečių šalių, ketinančių į Lietuvą atsiųsti oro gynybos sistemų, politikas tikina negalįs atskleisti.
„Tikrai galiu dar kartą pasakyti (...) – daugiau nei viena“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.
„Dar galiu pasakyti, kad trys (šalys – ELTA). O gal ir daugiau“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūnas jau anksčiau buvo užsiminęs, jog ateinančiais metais šalyje ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“dislokuos ne tik šiais metais tą jau darę Nyderlandai, bet ir kitos sąjungininkės.
ELTA primena, kad vasarą Lietuvoje buvo dislokuota Nyderlandų ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, skirta liepos 7–19 dienomis vyksiančioms pratyboms „Baltic Connection 24“.
„Patriot“ dislokavimas dvišalėms pratyboms Lietuvoje tapo pirmuoju žingsniu įgyvendinant praėjusiais metais Vilniaus viršūnių susitikime NATO priimtą sprendimą dėl rotacinio oro gynybos modelio, skirto stiprinti Aljanso integruotą oro ir priešraketinę gynybą.
