Viena vertus, viena pagrindinių mano specializacijos sričių yra rinkiminė elgsena ir retai kada rasime geresnį laikotarpį kalbėti apie rinkimus nei tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo.
Juolab, kad ir ypač reikšmingi JAV prezidento rinkimai jau nebėra už kalnų. Visgi apie rinkimus prirašyta tiek, kad galbūt jie jau ir pabodo.
Kita vertus, Lietuvoje pradėtos platinti gynybos obligacijos, kurių reikšmė šaliai ypač svarbi, bet žinia apie jas užgožia tie patys rinkimai. Rašyti apie gynybos obligacijas taip, kad straipsnis nebūtų tik pigi reklama nėra lengva, bet nusprendžiau bent jau pamėginti.
Kartu sulaužyti keletą mitų.
Kaip finansiškai galime prisidėti prie šalies saugumo?
Finansinė indėlis į mūsų valstybės saugumą yra dėkingas tuo, kad nėra taip smarkiai ribojamas amžiaus, sveikatos būklės ar lyties kaip kiti būdai.
Pavyzdžiui, savanoriška karinė tarnyba visgi reikalauja tam tikro fizinio pasiruošimo su kuriuo, kaip žinia, pas mus kyla problemų. Lengviausias būdas finansiškai prisidėti prie valstybės poreikių yra tiesiog sąžiningai mokėti mokesčius. Tai jau nėra mažai ir netgi labai sveikintina, bet sąmoningas ir aktyvus pilietis gali norėti žengti žingsneliu ar dviem toliau.
Čia be jau Lietuvoje savo vietą radusių Ukrainos paramos akcijų yra ir Krašto apsaugos ministerijos bei Finansų ministerijos drauge įgyvendinamas Valstybės gynybos fondas, kuris siūlo tris instrumentus norintiems prisidėti prie valstybės saugumo: a) atlikti vienkartinį bankinį pavedimą, b) sukurti periodinį mokėjimą ir valstybę remti reguliariai, c) įsigyti gynybos obligacijų.
Aukų trūkumai ir privalumai
Žinoma, paramos galimybės skirtingose namų ūkiuose yra skirtingos. Todėl ir tolimesnės įžvalgos nebūtinai atitiks Jūsų individualią situaciją, bet esu tikras tiks didžiajai namų ūkių daliai.
Nereta šeima gali norėti prisidėti prie Valstybės gynybos fondo tiesiog pasirinkdami paaukoti vienkartinę ar reguliarią auką. Minimali auka prasideda nuo 5 eurų Toks pinigų paaukojimas ne tik teikia prasmės jausmą, bet realiai toks ir yra.
Dar daugiau, drįsčiau sakyti, kad apskritai skatinimas aukoti yra puiki pedagoginė priemonė, kuri moko vaikus (ir ne tik) peržengti save vardan didesnio gėrio. Tad dalis sąmoningų tėvų gali būti linkę prisidėti vien tam, kad vaikai matytų puikų, tėvynei neabejingos šeimos pavyzdį.
Kiek tokių tėvų yra nesiryžtu spėlioti, bet kiekvienas toks žmogus yra vertas pagarbos mano akyse. Visgi pats aukos mechanizmas turi tam tikrų trūkumų.
Pavyzdžiui, ne visi piliečiai yra sąmoningi, o tarp sąmoningųjų ne visi gali leisti sau išleisti nemažas ir apčiuopiamą vertę kuriančias sumas. Taigi labai įmanoma, kad aukomis surenkamos sumos nebus pakankamos, jog realiai atlieptų šalies gynybos poreikius.
Problemiškas gynybos obligacijų platinimas
Lietuvoje spalio 10 d. – 29 d. platinama pirmoji gynybos obligacijų emisija.
Pažvelgus į pasirinktą grafiką, nebekyla abejonių kodėl ši tema buvo nustelbta. Iš esmės pirmosios emisijos platinimo laikas visiškai persidengia su Seimo rinkimais.
Kadangi antrąją planuojama paleisti lapkričio 4 d., tai prognozuotina, kad ji persidengs su koalicijos būrimo trileriu, naujo Seimo priesaika ir Vyriausybės formavimu.
Pridėjus JAV prezidento rinkimus, nesunku nuspėti, kad š ši tema vėl bus antrame plane. O tai yra gana apmaudu, nes Lietuvai telkti resursus gynybai reikia sparčiai, nes lėšų pritraukimas, reikalingos įrangos užsakymas ir gamyba yra laikui imlūs sprendimai.
Todėl bent jau trumpuoju būtent skolinimasis per obligacijas gali prisidėti prie lankstaus ir greito finansavimo efektyviau nei tarkime mokestiniai pakeitimai.
O kur pagalba Lietuvai?
Vienas iš svarbiausių dalykų ko dar nėra padarę mūsų politikai, jie nėra parodę, kad obligacijos yra tiesioginė pagalba šaliai. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, o kur čia yra pagalba, jeigu skolindamas gauni 2 proc. palūkanas. Atsakymas yra labai paprastas.
Šiandien skolinimas už 2 proc. reiškia ne ką kitą nei skolinimą už ačiū. Europos centrinis bankas siekia eurozonoje palaikyti 2–3 proc. dydžio infliaciją. Labai tikėtina, kad šiemet jis šį tikslą pasieks. Visgi nustatytos palūkanos reiškia, kad jos dengs tik infliaciją.
Net ir į banką padėtas, apdraustas ir dėl to saugus indėlis šiuo metu siūlo nuo 2,7 proc. iki 4 proc. dydžio palūkanas. Taigi žiūrint grynai pragmatiškai obligacijų pirkimas nėra naudingas. Tačiau, jeigu esi sąmoningas pilietis, tuomet matai naudą valstybei, o ji keleriopa. Pirma, dažnam namų ūkiui yra paprasčiau paskolinti didesnę sumą už ačiū nei tiesiog paaukoti, tad valstybė gali greitai akumuliuoti didesnius finansus.
Antra, 2 proc. palūkanos yra labai mažos, tad valstybės skolos aptarnavimo kaštai augs labai nežymiai. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad šalies ekonomika, anot Finansų ministerijos, kitąmet augs 2,9 proc., tai skolos aptarnavimo kaštai turėtų augti mažiau nei valstybės ekonomika. Ketvirta, didesnis ir greitesnis pinigų sutelkimas gali šiek tiek padėti sumažinti perkamos įrangos infliacijos rizikas (nors šiuo atveju garantijos nėra).
Vietoje išvadų
Kiekvienas galime rinktis aukoti, pirkti gynybos obligacijas ar išvis nesukti galvos dėl šalies gynybos finansavimo. Visgi pagalba yra kilnesnė už abejingumą.
Vieniems mūsų labiau tiks auka, nes galbūt mano argumentai dėl obligacijų svarbos neįtikino. Kiti nuspręs, kad tikslingiau leisti valstybei operuoti didesnėmis sumomis ir pasirinks gynybos obligacijas.
Treti aukos daug.
Vieno sprendimo nėra. Svarbiausia, kad neliktume abejingi tolesniam demokratiškos Lietuvos klestėjimui ir saugumui.
