Trečiadienį už šios Seimo narės Ievos Pakarklytės iniciatyvos atmetimą balsavo 6 komiteto nariai, 4 buvo prieš, 1 susilaikė.
Vienas iš argumentų atmesti šią iniciatyvą buvo tai, kad šiuo metu šis klausimas yra Konstituciniame Teisme (KT).
„Administracinis teismas kreipėsi dėl šitos problemos – pavardės su galūne -a rašymo į KT. Negaliu suprasti, kaip mes galime svarstyti šitą klausimą, kai jis atsidūrė KT akiratyje“, – sakė Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
„Sulaukime išaiškinimo ir toliau galėsime spręsti“, – jam pritarė parlamentarė Laima Nagienė.
Tuo metu Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, parengusi Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, mano, kad kreipimasis į KT netrukdo Seimui įstatymo lygmeniu apsispręsti dėl moterų pavardžių rašymo.
Seimo komiteto posėdyje ji sakė, kad pernai vasarą atlikta apklausa parodė, kad virš 60 proc. žmonių iki 49 metų palaiko galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a.
„Virš 60 proc. pasisako už tokią pasirinkimo galimybę. (...) Tradicinės pavardės išliktų vyraujančios, tai būtų dar vienas iš variantų pasirinkti“, – teigė ji.
I. Pakarklytė įsitikinusi, kad pavardė yra privataus gyvenimo klausimas, žmogaus pasirinkimas.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko nuomone, priėmus įstatymo pataisas lietuvių kalbai nuostolių nebus.
„Nesuprantu argumentų, kodėl negali atsirasti gražesnės pavardės, kaip pvz. Šarka“, – idėjai pritarė A. Žukauskas.
Tuo tarpu Seimo narys Eugenijus Jovaiša kategoriškai nesutiko, kad pavardės yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.
„Manau, kad nėra taip. Čia yra kultūros dalis“, – sakė E. Jovaiška, paraginęs politikus atsakingai žiūrėti į mūsų kultūros paveldą.
Politikas užsiminė ir apie referendumo galimybę.
„Paklauskime visos tautos referendume, ar ji leidžia keisti valstybinės kalbos principus“, – siūlė E. Jovaiša.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl I. Pakarklytės inicijuotų įstatymo pataisų „yra neigiama tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių“.
Priėmus jas, komisijos nuomone, būtų „pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“. Anot komisijos, pavardės yra kalbos sistemos dalis ir lietuvių kalboje turi savitus nusistovėjusius dėsningumus – „siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija“.
ELTA primena, kad pernai liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a.
Šių metų birželio 19 d. trims parlamentarams atsisakius dalyvauti balsavime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė tokiems įstatymo pakeitimams. Šio komiteto nariai taip pat pasiūlė Švietimo ir mokslo komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į teisininkų, parlamentarų ir institucijų pastabas.
Galutinį žodį dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisų plenarinėje salėje tars Seimas.
