Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, 3 val. ryto, laikrodžiai visoje šalyje bus persukti 1 valanda atgal. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas prasidės anksčiau, o vakare truks trumpiau.
Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, kai laikrodžių rodyklės pasukamos valanda pirmyn ir bus įvedamas vasaros laikas.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), laikas keičiamas dukart per metus. To poreikis grindžiamas tuo, kad tai esą padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis tik, ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. 2019 m. Europos Parlamentas nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Visgi valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.
Kaip informuoja Susisiekimo ministerija dalyvaujanti Europos Tarybos posėdžiuose – šiuo metu klausimas nebėra aptarinėjamas ir nelaikomas prioritetiniu.
„Šiuo metu klausimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo nėra aptarinėjimas. Matyti, kad tai nėra prioritetinis klausimas Europos Sąjungoje, todėl sunku pasakyti, kada visos šalys atsisakytų bendro laiko sukiojimo“, – Eltą informavo Susisiekimo ministerija.
Sukti laiką visose ES valstybėse narėse buvo nutarta dar 1980 m.
