„Kalbant paprastai, mūsų bausmių vykdymo sistema per visą Nepriklausomybės laikotarpį taip ir nesugebėjo atsikratyti ryškaus sovietinio dvoko. Bandymų reformuoti sistemą būta, tačiau nė vienas iš jų nebuvo iki galo veiksmingas. Įkalinimo įstaigose vis dar klesti iš Rytų mus pasiekusi kriminalinė subkultūra, naujų kalėjimų statybos istorija jau ima panašėti į nacionalinio stadiono statybą Vilniuje, sistemoje trūksta maždaug 40 proc. pareigūnų. Esant tokiai situacijai mūsų nebestebina periodiškai įvykstantys kalinių pabėgimai iš įkalinimo įstaigų ar jau nuolatiniu reiškiniu tapę pareigūnų užpuolimai kalėjimuose. Laiko klausimas, kuomet bausmių vykdymo sisteminės problemos virs Lietuvos žmonių saugumo problema, mes visi kartu tikrai sėdime ant tiksinčios bombos“, – sako LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Pareigūnai politikų reikalauja kuo skubiau priimti sprendimus, būtinus Lietuvos bausmių vykdymo sistemos galutiniam modernizavimui, į šių sprendimų paiešką, planavimą ir įgyvendinimą įtraukti socialinius partnerius, o taip pat užtikrinti, kad būtinus pokyčius sistemoje vykdytų tik anksčiau šalies bausmių vykdymo sistemos įstaigose ar kitose srityse nesusikompromitavę ir bendruomenės palaikymą turintys vadovai.
Kalbėdami apie būtinus pokyčius, LRITĮPS atstovai išskiria 4 neatidėliotinus darbus.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nepavyko visos iki šiol vykdytos sistemos reformos, yra jų finansavimas. Bet kokie pokyčiai taip ir liks popieriuje bei stalčiuose, jei suplanuotiems darbams nebus numatytas reikiamas finansavimas“, – teigia K. Pauliukas.
Anot jo, 2025 metų biudžete būtina numatyti 20–40 mln. eurų papildomą finansavimą bausmių vykdymo sistemai.
„Šios lėšos būtų panaudotos pareigūnų darbo užmokesčio, kuris yra bene mažiausias iš visų statutinių pareigūnų, didinimui, jų aprūpinimui moderniomis tarnybos priemonėmis, uniformomis, naujais kinologų ir konvojaus automobiliais, taip pat būtiniems infrastruktūros darbams“.
Antra, Lietuvoje pagaliau privalo iškilti bent vienas naujas ir šiuolaikiškas kalėjimas, o tai kartu reikia optimizuoti ir esamą bausmių atlikimo vietų infrastruktūrą.
„Per visą Nepriklausomybės laikotarpį mes nesugebėjome pastatyti nė vieno šiuolaikiško kalėjimo. Tai yra labai rimta problema, į kurią pirštu nuolat baksnoja tiek, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė, tiek kompetentingos užsienio institucijos bei nepriklausomi ekspertai. Būtent šis faktas didžia dalimi lemia, jog mes niekaip neįveikiame rytietiškos kriminalinės subkultūros mūsų kalėjimuose, būtent todėl tarnybos vietoje saugiais negali jaustis mūsų pareigūnai. Greta naujos įkalinimo įstaigos, būtina pertvarkyti ir Pašulių g. 20 Pravieniškėse esantį buvusį pirmąjį kalėjimo sektorių, čia įrengiant kompaktišką kamerinio tipo bausmių atlikimo įstaigą. Galiausiai sistemai turi būti grąžintas buvęs Kybartų kalėjimas, kuris buvo modernizuotas, tačiau dabar iš esmės stovi nenaudojamas., – pastebi LRITĮPS pirmininkas.
Didelių abejonių, pasak K. Pauliuko, kelia ir kalinių sveikatos priežiūros sistema šalies įkalinimo įstaigose.
„Mes siūlome, kad Sveikatos priežiūros tarnyba būtų perduota Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldumui pagal regionus, o gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos kalėjimų tarnyba pirktų tiesiogiai iš SAM. Buvusioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra įrengtos operacinės, visa kita sveikatos priežiūrai reikalinga įranga. Visgi, šios ligoninės medicinos personalo išlaikymas reikalauja labai daug lėšų. Sveikatos priežiūros personalą perdavus SAM, būtų palengvintas visos sistemos administravimas, be to, taip būtų išspręsta medicinos personalo trūkumo problema. O ligoninėje, pagal patvirtintus grafikus, galėtų būti skiriami dirbti SAM pavaldume esantys medikai ir rezidentai“, – aiškina K. Pauliukas.
Galiausiai profesinė sąjunga reikalauja Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos veiklą ir personalą perduoti šalies policijai.
„Yra buvę situacijų, kuomet kalėjimų tarnybos vadovai, pasinaudodami Kriminaline žvalgyba, persekiojo nepalankius sistemos darbuotojus ir pareigūnus. Šios funkcijos perdavimas policijai padėtų išvengti tokių situacijų“, – teigia profesinės sąjungos vadovas.
Profesinė sąjunga pabrėžia, jog nepriėmus sistemos pokyčiams būtinų sprendimų, neužtikrinus tinkamo jų finansavimo ir sklandaus įgyvendinimo, tarnybą jau artimiausiu metu gali palikti ženklus pareigūnų skaičius, o tai keltų tiesioginę grėsmę sistemos funkcionavimui bei Lietuvos žmonių saugumui.
„Akivaizdu, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistema sunkiai serga. Net ir nepaisant to, kad sistemos finansavimas ilgainiui pamažu didėja, kalinių skaičius mažėja. Sistemines ydas puikiai iliustruoja ir gausus teisminių ginčų, kuriuose tarpusavio santykius aiškinasi Lietuvos kalėjimų tarnyba, pareigūnai, kaliniai, skaičius. Labai tikiuosi, kad naujajai Teisingumo ministerijos vadovybei pagaliau pavyks nuveikti būtinus darbus tam, kad turėtumėme šiuolaikišką bausmių vykdymo sistemą“, – sako K. Pauliukas.
Jei organizacijos reikalavimai nebus išgirsti, LRITĮPS neatmeta galimybės rengti protestus.
