„Valstybės gynimo taryba (...) pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai sudaryti tankų įsigijimo, kovinės paramos mašinų, kur eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė K. Budrys.
„Sprendimas, kaip ir buvo pradinis, taip ir dabar – įsigyti tankų batalioną. Tai reiškiasi, daugiau nei 40 tankų, papildomai kovinės paramos mašinų. Bendras skaičius dar bus finalizuotas“, – paaiškino jis.
Visgi, pasak jo, jau aišku, kad su tankų pajėgumo Lietuvoje formavimu susiję terminai nusikelia.
„Tankų tematikoje nuo praeitų metų pavasario iki šiandienos, galima sakyti, kad visus pagrindinius iš politinės pusės darbus padarėme. Suprantame, kad įgyvendinant pajėgumą, įvedant pajėgumą bus dar daug papildomų darbų“, – sakė K. Budrys.
„Tai ne vien tik gauti geležinę dalį, bet taip pat ir personalą paruošti, infrastruktūrą naują pastatyti, nes mes tokios mes Lietuvoje neturime, kur tie tankai būtų laikomi, paruošti visą mokymo bazę ir panašiai. Visi tie poreikiai yra susiplanuoti ir bus pradėti įgyvendinti šiek tiek vėliau negu pradžioje planavome“, – pripažino jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, panašu, kad suplanuoti terminai iš 2030 metų gali nusikelti į 2034 metus.
„Ne tik finansavimas lemia, ir pristatymo terminai, infrastruktūros poreikis buvo dar kartą įvertintas“, – apie pavėlintus terminus kalbėjo K. Budrys, pripažindamas, kad viena iš priežasčių yra ir ribotas finansavimas gynybai.
Siūloma pradėti derybas dėl švediškų CV90 pėstininkų kovos mašinų įsigijimo
K. Budrys informuoja, kad taip pat buvo nutarta pasiūlyti krašto apsaugos ministrui pradėti derybas dėl švediškų CV90 pėstininkų kovos mašinų įsigijimo.
„Buvo priimtas sprendimas, atsižvelgiant ir į patarimą (...) pasiūlyti Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo ir rekomenduoti krašto apsaugos ministrui pateikti Valstybės gynimo tarybai finansinį ir pramoninio bendradarbiavimo pasiūlymą galutiniam sprendimui priimti“, – informavo K. Budrys.
„Kalbame apie du batalionus pėstininkų kovos mašinų, reiškiasi, apie 100 vienetų“, – sakė prezidento patarėjas.
Pasak prezidento patarėjo, kiek Lietuvai kainuos tankų bei pėstininkų kovos mašinų įsigijimas – patikslins Krašto apsaugos ministerija, kai sutartys jau bus pasirašytos.
Visgi K. Budrys pripažįsta, kad vikšrinės pėstininkų kovos mašinos pareikalaus daugiau išlaidų nei ratinės.
„Žinoma, išlaidos yra didesnės. Jos yra didesnės dėl dviejų priežasčių – viena, kad keičiasi pati platforma (...), antroji priežastis, kad rinkoje kainos augo labai smarkiai ir pristatymo terminai nusikėlė ne vieneriais metais į priekį. Tai tas mums irgi šiek tiek kainą iškelia“, – teigė jis.
ELTA primena, kad šių metų sausį VGT nutarė kuriamos divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“.
Tuo metu apie tai, kad planuojama papildomai įsigyti vikšrinių pėstininkų kovos mašinų dar dviem batalionams, praėjusią savaitę informavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Sprendimas antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapu įsigyti vikšrinių kovos mašinų buvo priimtas vasarą.
