Tuo metu vadovaujamos ministerijos prieigose žiniasklaidai tarybos nutarimus komentavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neslėpė – VGT nariai galėjo surengti ir bendrą spaudos konferenciją.
„Šiaip tai labai vieningi buvome sprendimuose, galėjome vieningai ir pakomentuoti. Matyt kažkam pasirodė kitaip. Tai smulkmena, detalės“, – sakė L. Kasčiūnas, leisdamas suprasti, kad tokį sprendimą priėmė Prezidentūra.
Žurnalistams į klausimus konferencijų salėje atsakinėjusio K. Budrio teigimu, nuspręsta nacionaliniam saugumui svarbius klausimus pakomentuoti glaustai.
„Buvo priimtas sprendimas, kad pakomentuosime paprastai, glaustai, sekretoriaus lūpomis VGT posėdį. Šiandien buvo visi VGT nariai – penki. Buvo kviestų asmenų – NSGK pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Turėjome ir žvalgybos vadovus, Nacionalinio krizių valdymo centro atstovus, Gynybos resursų agentūros vadovus. Visų tikrai nekvietėme į tribūnėlę ir apibendrinimą aš pateikiau“, – sakė VGT sekretoriaus pareigas einantis K. Budrys.
Po antradienį vykusio VGT posėdžio pranešta, kad Lietuva pasirašys sutartis dėl vokiškų tankų įsigijimo bei yra pasiruošusi pirkti švediškas vikšrines kovos mašinas. Taip pat pažymėta, kad steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad, remiantis kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo.
