„Šiaurės Korėjos tiesioginis įsitraukimas į karo veiksmus prieš Ukrainą parodo, kad blogio ašis – Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja – efektyviai koordinuoja savo veiksmus, puldamos Ukrainą. Žinoma, Vakarų valstybių neryžtingumas, abejonės, raudonos linijos, kurios dažnu atveju yra tiktai galvose ir kurios anksčiau ar vėliau yra peržengiamos, bet dažniausiai su labai dideliu laiko ir gyvybių praradimu – mes matome, kad nestabdo eskalacijos, o tik ją ragina“, – pirmadienį vykstant Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos sesijai žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Pasyvumas yra eskalacija, neryžtingumas yra eskalacija. Tiesiog negebėjimas sutarti dėl labai konkrečių, skaudžių sankcijų Rusijai – taip pat prišaukia eskalaciją“, – Vakarų laikyseną kritikavo politikė.
Todėl, tęsė ji, prieš kurį laiką E. Macrono iškelta idėja dėl karių siuntimo į Ukrainą yra verta dėmesio.
„Ji verta ne tik aptarimo, bet ir tam tikrų veiksmų – ypatingai dabar, kai mes matome, kad Šiaurės Korėjos kariai jau yra siunčiami kovoti Ukrainoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
R. Stefančukas: dabar yra ryžtingų politinių sprendimų metas
Vilniuje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas antrino V. Čmilytei-Nielsen, tikindamas, jog „dabar yra ryžtingų politinių sprendimų metas“.
„Manau, kad mes visi turime suprasti vieną realybę – šiuo metu prieš Ukrainą kariauja trys valstybės, kurios turi branduolinį potencialą. Tai blogio ašis – Rusija, Iranas bei Šiaurės Korėja. Ir mes labai prašome savo partnerių ir, manau, kad tai yra pagrindiniai sprendimai, kurių mums reikia laiku – pakankamu kiekiu suteikti mums visą reikalingą ginkluotę tam, kad mes galėtume kovoti prieš Rusiją ir jos sąjungininkus“, – žurnalistams sakė R. Stefančukas.
„Dabar yra ryžtingų politinių sprendimų metas. Mes dabar kalbame apie Ukrainos pakvietimą į NATO. Manau, šie žingsniai ir padės mums pasiekti pergalę“, – referuodamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės planą sakė jis.
R. Stefančukas pabrėžė – „Rusija savo veiksmais ir faktišku Šiaurės Korėjos įsitraukimu į karą visam pasauliui siunčia aiškų signalą, kad ji nepaiso jokių raudonųjų linijų“.
„Todėl manau, kad mes neturime teisės pralaimėti. Atėjo lyderių laikas, atėjo laikas daryti ryžtingus sprendimus tam, kad mes pasiektume bendrą pergalę. Jeigu pralaimėsime šį kartą, tai lems pasaulio tvarką ir pasaulio istoriją dar kelioms ateinančioms kartoms“, – apibendrino Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
ELTA primena, kad Ukrainos gynybos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas yra pranešęs, jog Rusijoje yra apmokoma maždaug 11 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos, kurie bus parengti stoti į kovą prieš Ukrainą.
Reaguodamas į Šiaurės Korėjos įsitraukimą į karą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Vakarus grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius instruktorius į Ukrainą.
Metų pradžioje Prancūzijos vadovas pareiškė, jog neatmestų sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje. Politikas pažymėjo, kad jo inicijuotame susitikime Paryžiuje jokie sprendimai dėl sausumos pajėgumų perkėlimo nebuvo priimti, tačiau tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Po šių pareiškimų Aljanso šalių gretose kilo debatas dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias karių misijas.
