Šiuose Seimo rinkimuose, kaip jau tapo įprasta, netrūko kandidatų iš pramogų, sporto, verslo ir net medicinos pasaulio.
Vieni iš jų pakilo net aukščiau už ilgamečius partijų narius, visgi kitoms politinėms jėgoms šis triukas šįkart nepasiteisino.
Socialdemokratams – geras žvaigdžių derlius
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), jau iškovojusi 18 mandatų, į šiuos Seimo rinkimus pasikvietė ne vieną žymų veidą. Vienas iš jų – olimpinė čempionė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Partija į sąrašą ją įrašė 11-uoju numeriu, kuris sportininkei buvo sėkmingas – po pirmojo turo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė pakilo į 8 vietą, kuri jai jau garantavo vietą Seime.
„Matyt, jau ateina laikas viskam. Yra pradžia ir pabaiga“, – kalbėdama apie savo sportininkės karjerą po šios olimpiados tikino būsimoji Seimo narė, Lietuvai 2012 metais pelniusi ir aukso medalį.
Pati L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė į rinkiminę kampaniją įsitraukė gana aktyviai – reiškėsi socialiniuose tinkluose, pasirodė debatuose, aktyviai agitavo.
„Dirbdama Seime tikiuosi nenuvilti jūsų lūkesčių ir tikiuosi nuveikti kuo daugiau gerų darbų Lietuvos sporto labui“, – feisbuke po pirmojo rinkimų turo rašė olimpinė čempionė.
Į Seimą su socialdemokratais pateko ir etiketo žinovas, laidų vedėjas, rašytojas Giedrius Drukteinis. Tiesa, Seimo rinkimuose jis dalyvavo ir 2020-aisiais, tais pačiais metais įstojo ir į partiją.
G.Drukteinio numeris LSDP sąraše buvo 19-as, po rinkėjų reitingavimo jis pakilo į 12 vietą.
„Pažįstate mane kaip daugelio amplua veikėją, ir tikiu, kad tai dar ne pabaiga, juoba, kad atsiranda galimybė išties įprasminti savo gyvenimą ir stoti prieš jus su nauju veidu, žygiais ir tai, kas vadinama gero poelgio galia“, – feisbuke rašė jis.
Parlamente netrukus dirbs ir profesorius, buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Iš 24 vietos jis pakilo į 13-ąją ir užsitikrino vietą Seime. Profesorius laimę rinkimuose bandė ir prieš ketverius metus, taip pat kandidatavo į Europos Parlamentą (EP).
Į Seimą su socialdemokratais pateko ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, atsidūrusi 5-oje vietoje. Jau viena koja Seime ir buvęs parlamentaras, dainininkas Antanas Nedzinskas. Pastarasis iš 87 vietos pakilo į 20-ąją.
Muzikiniame realybės šou prieš daugelį metų išgarsėjęs A.Nedzinskas į šiuos rinkimus žengė su daina, kuri spėjo išplisti socialiniuose tinkluose.
Prasčiausiai iš pakviestų žymių žmonių pasisekė LSDP kandidatei Dianai Gaičiūnaitei-Dirmei, kurią visuomenė gerai pažįsta kaip magijos teatro „DiArchy“ narę. Iš 111 vietos ji tepakilo į 98-ąją.
Kam vilties dar yra?
Liberalų sąjūdis šiuose Seimo rinkimuose kėlė dar vieną čempioną – kanojininką Jevgenijų Šukliną. Jam sąraše suteiktas 13 numeris.
Šiuo metu V.Šuklinas eina Visagino Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininko pareigas, yra ir miesto tarybos narys.
Po pirmojo turo jis atsidūrė 14-oje vietoje, kovą dėl Seimo nario vietos J.Šuklinas tęs Nalšios šiaurinėje vienmandatėje apygardoje, kur susirungs su valstiečiu Gintautu Kinduriu.
Ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į Seimo rinkimus pasikvietė 2022-ųjų žiemą mirusios stilistės bei nuomonės formuotojos Agnės Jagelavičiūtės mamą Nijolę Jagelavičienę. Jai sąraše suteiktas 20-asis numeris.
Visgi po pirmojo turo ji kiek nusileido ir įsitvirtino 24-oje sąrašo vietoje. Nepasisekė jai ir Naujamiesčio–Vilkpėdės apygardoje, kur liko aštunta.
N.Jagelavičienė politikoje nėra naujokė – ne pirmą kadenciją ji dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, buvo artima buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko bendražygė. Šių metų pavasarį politikė pasitraukė iš „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos sostinės savivaldybėje.
Ją dažnai galima pamatyti įvairiuose renginiuose kartu su pramogų pasaulio atstovais, tačiau pastaruoju metu moterį lydi ir skandalai, susiję su dukros Agnės buvusiu sutuoktiniu bei anūku.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše 10-uoju numeriu buvo įrašytas ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas, operos solistas Benjaminas Želvys, kuris taip pat yra ir Kauno savivaldybės tarybos narys. Visgi jis taip pat nusileido į 18 vietą, o Centro–Žaliakalnio apygardoje liko ketvirtas.
Demokratai į rinkimus pasikvietė ir epidemiologę, EP rinkimuose taip pat dalyvavusią Rolandą Lingienę. Iš 23 vietos ji pakilo į 17-tą, bet parlamentarės vietos tai jai neatnešė.
Jungtiniame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše galima matyti galiūną Žydrūną Savicką. Iš 10 vietos jis po pirmojo turo pakilo į 8-ąją, nors savo Danės vienmandatėje apygardoje liko penktas.
Molėtų savivaldybės taryboje dirbantis Ž.Savickas dar gali patekti į Seimą po antrojo turo, jei keli partijos atstovai laimės vienmandatėse apygardose.
Visai kitame nei sporto kontekste Ž.Savicką visuomenė pamatė per pandemiją – Ž.Savickas aršiai pasisakė prieš galimybių pasą, dalyvavo prieš valdžią nukreiptuose protestuose.
Kartelės neįveikė
„Leisk sau atsiplėšt nuo žemės, kilti aukštai“, – savo dainoje „Leisk sau“ dainavo garsi atlikėja Aistė Pilvelytė, tačiau iki parlamento šįkart nepavyko pakilti nei jai, nei ją prisijungti pakvietusiai Taikos koalicijai.
A.Pilvelytei buvo suteiktas 23-asis numeris sąraše, po pirmojo turo ji liko 13-ta. Visgi Taikos koalicija neperžengė reikalingo 7 proc. rinkimų barjero ir Seimo durys jai užsivėrė.
Tiesa, žvelgiant į A.Pilvelytės socialinius tinklus nė neįtartum, kad ji apskritai dalyvavo rinkimuose – čia nėra nė vieno agitacinio įrašo ar pasvarstymų apie politiką.
Su ta pačia Taikos koalicija į parlamentą veržėsi ir aktorius Žilvinas Tratas, iš 9 vietos pakilęs į 6-ąją, o Žirmūnų vienmandatėje apygardoje likęs priešpaskutinėje 10-oje vietoje. Nepatekęs į Seimą Ž.Tratas neslėpė apmaudo.
„Peršasi išvada, kad taika, pacifizmas, savo paties kūno nuosavybė, grynieji pinigai, amžinosios vertybės ir t.t. Lietuvoje nereikalingi. Todėl keičiu kryptį. Pirmiausia, siūlau padidinti mokesčius.
Siūlau gynybai skirti 30% nuo BVP. Siūlau atkirsti Kaliningradą nuo Rusijos, arba tiesiog jį užimti. Paskui eiti ir Kremliaus pusėn. Siūlau priverstinę vakcinaciją visiems, įskaitant kūdikius“, – feisbuke rėžė Ž.Tratas.
Pandemijos metu aktorius piktinosi priimtais sprendimais dėl įvestų ribojimų, nevengė abejoti ir kai kuriomis Rusijos sukelto karo Ukrainoje detalėmis, socialiniuose tinkluose dalijosi sąmokslo teorijomis ir prokremliškais teiginiais.
Ko siekia?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis anksčiau portalui Lrytas yra sakęs, jog įvairių pramogų ar sporto pasaulio žvaigždžių kvietimas į partijų sąrašus reiškia tik vieną dalyką – taip politinės jėgos siekia pritraukti politiškai naivius rinkėjus.
„Tuos rinkėjus, kurie nekreipia dėmesio į politinę poziciją, neturi supratimo ideologiniuose niuansuose, bet reaguoja į tokius ryškius dirgiklius kaip, sakykime, žymūs aktoriai, dainininkai ar sportininkai.
Kitaip tariant – jie balsuos už ryškią asmenybę, kaip jie ją supranta, bet ne už politinę poziciją“, – aiškino profesorius.
Nors tokie triukai kartais ir suveikia, pasak L.Bielinio, yra viena bėda.
„Laimėjus rinkimus šitos žvaigždės yra jau bejėgės politinio proceso metu, sprendimų priėmime. Tokio tipo žmonės yra žinovai savo siaurose srityse, šou biznyje, o politika nėra šou biznis.
Mes matėme, kaip A.Valinsko sutelkta šou grupė laimėjo rinkimus ir kaip jiems buvo problemiška bei sudėtinga. Kartais jie elgėsi tiesiog skandalingai, nes nieko nesuprato. Ir praktiškai jie visi iškrito iš politinio žaidimo“, – priminė politologas.
Pasak L.Bielinio, tokios partijos, kurios telkia savo gretose, pavyzdžiui, radikalius ir populistiškai mąstančius žmones, yra vienkartinio naudojimo – vieną kartą sudalyvaus rinkimuose, o kitą kartą apie jas niekas nenorės žinoti.
„Sakyčiau taip – kiekvienuose rinkimuose yra panašių žmonių grupė, kurie turi labai abstraktų suvokimą apie politiką, kad čia yra valdžia, aš sėdėsiu koją ant kojos užsidėjęs ir man tiesiog mokės algą.
Bet iš tikrųjų nieko neužsidirbs, išskyrus nebent skrandžio opą, nes Seimo narys turi funkcionuoti 24 valandas per parą ir jis turi daug atsakomybių“, – pabrėžė profesorius.
