„Tai yra beprecedentis atvejis. Tokio Indijos-Ramiojo vandenyno atėjimo į Šiaurės Atlanto vandenyno teritoriją istorijoje dar nėra buvę. Tos saugumo erdvės akivaizdžiai susilieja ir niekaip kitaip kaip labai didele eskalacija to pavadinti negalime. Tai reikalauja atsako. Ir tyla iš Vakarų, kuri galbūt yra lemta to, kad neturime patvirtinimų Vakarų žvalgybų, vis dėlto, kelia nerimą“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Čia yra proga prisiminti prezidento Macrono iniciatyvą, kurioje jis sakė, kad Vakarų kariai galėtų būti dislokuojami Ukrainos teritorijoje – ar tai treniruotėms, ar tai kitoms misijoms. Nebuvo kalbama apie kovines misijas, aš pabrėžiu. Bet ta idėja buvo ganėtinai apibrėžta“, – tikino jis.
G. Landsbergis priminė, jog Lietuva į E. Macrono siūlymus reagavo palankiai.
„Lietuva buvo viena iš tų valstybių, kuri iš principo rėmė tokią idėją“, – kalbėjo ministras.
„Manau, kad tai yra tinkamas metas grįžti prie šito svarstymo“, – apibendrino jis.
Visgi, klausiamas, kokios yra karių siuntimo į Ukrainą perspektyvos – ar tam Vakarų valstybės ras politinės valios – G. Landsbergis nurodė, jog to reikėtų klausti idėjos iniciatorių.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas yra pranešęs, kad Rusijoje yra apmokoma maždaug 11 tūkst. karių iš Šiaurės Korėjos, kurie bus parengti stoti į kovą per dvi savaites.
ELTA primena, kad pavasarį tarptautinėje erdvėje netilo diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
