Nors gegužę vykę prezidento rinkimai pritraukė rekordinį kiekį (49 proc.) jaunų žmonių, dabar iškilo rimta dilema – kodėl jie nebesugrįžo išreikšti savo valios?
Portalo Lrytas kalbintos ekspertės problemą skelia į kelias dalis – jų teigimu, tokią situaciją turime ir dėl techninių aspektų, ir dėl gilesnių priežasčių – pavyzdžiui, jog partijos jauno žmogaus vis dar nemato kaip savo rinkėjo.
Informacijos stoka?
Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė apgailestavo, kad pastaruoju metu augęs jaunų žmonių aktyvumas rinkimuose dabar sumenko.
„Pirmas signalas buvo Europos Parlamento (EP) rinkimai pavasarį, ir dabar vykstantys Seimo rinkimai pademonstravo, kad vis dėlto tas augantis jaunimo politinis aktyvumas nėra duotybė, ir kad per kiekvienus rinkimus reikėtų su tuo dirbti – stengtis, kviesti jaunus žmones ir sukurti balsavimo įprotį“, – aiškino I.Petronytė-Urbonavičienė.
Pasak jos, tokio vangaus jaunuolių balsavimo priežastys gali būti įvairios ir iš esmės susijusios tarpusavyje – nuo praktinių sunkumų iki dėmesio jauniems žmonėms stokos.
„Kalbant apie technines priežastis, reikėtų atkreipti dėmesį, kad labai jauni žmonės dažniausiai neturi patirties rinkimuose, o tie, kas turi, tas turėjimas irgi gali būti nebūtinai to lygmens“, – aiškino Pilietinės visuomenės instituto direktorė, pabrėžusi, kad per kitus šiemet vykusius rinkimus žmonės galėjo balsuoti bet kur, o dabar būtinai turėjo vykti į savo apylinkes.
„Tai nebūtinai yra didelė dalis, bet tikrai toks techninis dalykas galėjo prisidėti prie to, kad žmogus, norėjęs balsuoti, paskutinę akimirką suprato, kad to padaryti negalės“, – aiškino pašnekovė.
Ji taip pat pastebėjo, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) apie tokį išskirtinumą priminė per vėlai, tad kai kurie jauni žmonės tiesiog galėjo apie tai pamiršti.
Balsavimo vienoje konkrečioje vietoje aspektą išskyrė ir portalo Lrytas kalbinta nešališko politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė. Pasak jos, pavyzdžiui, didmiesčiuose besimokantiems studentams per prezidento ar EP rinkimus į savo savivaldybes grįžti nereikėjo, o dabar galbūt atsirado ir papildomų sunkumų.
„Tos informacijos ir žinojimo apie rinkimų specifiką irgi trūko. Po paskutinės Rinkimų kodekso redakcijos VRK yra atsakinga ne tik už balsavimo skaidrumą ir kitus dalykus, bet ir už aktyvumą.
Tai kai matome, kad vyresnio amžiaus žmonių nereikia skatinti balsuoti, nes jie ir taip ateina, turbūt reikia paklausti ir ką institucijos padarė, kad prisikviestų jauną žmogų ir paaiškintų apie rinkimų specifiką, jų skirtumus“, – svarstė „Žinau, ką renku“ koordinatorė.
Į svarbius klausimus atsigręžia per retai
G.Vaitiekutė jaunimo aktyvumą šiuose parlamento rinkimuose įvertino kaip prastą – pasak jos, net ir daugybę iššūkių atnešusiais 2020-aisiais skaičius buvo didesnis.
„Visiems sakome, kad korektiškiausia yra lyginti rinkimus su rinkimais, tai nelyginti Seimo rinkimų su prezidento, o Seimo rinkimus lyginti su Seimo rinkimais.
Tai prieš ketverius metus, kovido laikotarpiu, kai buvo labai daug iššūkių balsuoti, nes daug kas ir sirgo, ir negalėjo palikti savo gyvenamosios vietos, jaunimo aktyvumas buvo keliais procentiniais punktais didesnis – 38 procentai.
Mes jau paskutinius 10 metų, kiek veikia ir mūsų iniciatyva, vis stebėjome augantį jaunimo aktyvumo skaičių, ir šįkart nustėrome pamatę, kad toks mažas jaunų rinkėjų skaičius atėjo balsuoti“, – kalbėjo „Žinau, ką renku“ koordinatorė.
G.Vaitiekutė pridūrė, kad jaunų žmonių tarpe visgi galėjo atsirasti ir tam tikras nuovargis dėl trejų skirtingų rinkimų.
Dar viena priežastis, kodėl jaunimas šįkart buvo pasyvesnis, pasak pašnekovių – patys politikai neskyrė daug dėmesio jaunajai auditorijai.
„Dabar yra populiaru kaltinti jauną žmogų, kad čia reikėjo tik užpakalį pakelti, ateiti ir prabalsuoti, bet iš kitos pusės – svarbu pamatyti, kiek ir patys politikai skiria dėmesio jaunam žmogui kaip rinkėjui. Kadangi jau kurį laiką Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės nulemia rinkimų baigtį, tai to susikalbėjimo turbūt trūko“, – svarstė G.Vaitiekutė.
Tiesa, anot „Žinau, ką renku“ koordinatorės, pastaruoju metu jau matėme pozityvo ženklų, susikūrė ir būtent į jaunesnį rinkėją orientuotų partijų, bet akivaizdu, kad to dar per maža.
„Ir vis dar tas klausimas, kas pirmiau – višta ar kiaušinis – ar jaunimas domėsis politikais, ar politikai jaunimu – yra atviras, ir vis dar reikia jį kutenti ir ieškoti“, – įsitikinusi ji.
Pasak I.Petronytės-Urbonavičienės, politikų siekis mobilizuoti jaunesnių rinkėjų grupę iš tiesų vis dar sunkiai matomas.
„Specifiškesnio dėmesio būtent šiai auditorijai pritrūko“, – konstatavo Pilietinės visuomenės instituto vadovė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienus iš didžiausių rinkiminių debatų organizavo būtent jauni žmonės („Žinau, ką renku“), bet tai politikų vis tiek nepaskatino taikytis į jaunąją kartą bei savo kampanijas pakreipti ir į ją.
Tiesa, I.Petronytė-Urbonavičienė greičiau nesutiktų, kad treji rinkimai jaunimą per daug nuvargino.
„Kita vertus, tai yra apie tam tikrą dėmesį politikai ir buvimą politiniame lauke ilgesnį laiką, kas įtraukia ir turi netgi tam tikrų žaidybinių elementų. Tai nebūtinai tai galėjo būti nuovargis“, – svarstė Pilietinės visuomenės instituto vadovė.
Specialistės manymu, galbūt tie jaunuoliai, kurie tik dabar įgijo teisę balsuoti, tą padarė per prezidento rinkimus, „užsidėjo pliusiuką“, ir nematę papildomų paskaitų prie balsadėžės daugiau nebeatėjo.
Visgi, tikino I.Petronytė-Urbonavičienė, Lietuva tarptautiniame kontekste neišsiskiria – pasak jos, jauni žmonės vangokai į rinkimus eina ir kitose šalyse, taip pat ir vakarų Europos valstybėse.
Tačiau aktyvumo skirtumas tarp jauniausios ir vyriausios kartos mūsų šalyje yra pakankamai didelis.
„Atskirtimi tarp jauniausių ir vyriausių rinkėjų aktyvumo mes jau einame į tam tikrą kraštutinumą“, – aiškino Pilietinės visuomenės instituto vadovė.
Pasak „Žinau, ką renku“ koordinatorės G.Vaitiekutės, jau ne pirmus metus pastebima, kad jaunimui ypač svarbūs vertybiniai, žmogaus teisių klausimai, tad kai kur jiems net nebuvo iš ko rinktis.
„Tikrai buvo nemažai vienmandačių apygardų, kur nuomonių įvairovės šiais klausimais, kad galėtų pasirinkti platesnis žmonių ratas, nebuvo.
Esminiais vertybiniais klausimais debatuose buvo daug atsakymų „ne“, tai politikų dėmesys jaunimui kelia daug klausimų ir iššūkių, nes yra su kuo paprasčiau dirbti, o šitame trumpame sprinte mieliau yra vestis tuos žmones, kurie jau kažką žino apie rinkimus ir balsavimo svarbą“, – pabrėžė G.Vaitiekutė.
Vieniems pavyko, kitiems – nelabai
Tačiau ne viskas taip jau blogai – nemaža dalis politikų šiems rinkimams išnaudojo ir savo socialinius tinklus, montavo šmaikščius vaizdo įrašus „TikTok“ platformoje ar net kūrė dainas, kurios internete rinko tūkstantines peržiūras. Atrodo – puikus būdas pasiekti jauną rinkėją.
Pasak I.Petronytės-Urbonavičienės, jaunajai kartai žiūrėti kelias valandas trunkančius debatus ir ilgam sukoncentruoti dėmesį sudėtinga, todėl tokiam rinkėjui reikia trumpos, konkrečios ir patrauklios žinutės. Visgi pastangos atsipirko ne visiems.
„Gali būti, kad ne visoms partijoms tas „TikTokas“ limpa, nes turbūt vien tik pačios informacijos pamatymas savaime nereiškia jos patrauklumo. Nemažai tų pačių politikų, kurie rodėsi „TikToke“, atrodė šiek tiek nepatogiai tame amplua.
Ir, nors tai galėjo pasirodyti jaunosios auditorijos dėmesio lauke, tai nebūtinai įtikino, kad šią politinę jėgą jaunam žmogui palaikyti verta“, – aiškino Pilietinės visuomenės instituto vadovė.
G.Vaitiekutė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia strategija gali suveikti, bet ne kiekvienam.
„Po tam tikrų dainų sukūrimo keičiasi ir išreitingavimai, kandidatai pakyla iš kokios 90 vietos ir tampa Seimo nariais. Tai tikrai yra naudinga būti pastebėtam, atpažįstamam, kas politikoje yra svarbu.
Tik vėl klausimas, kiek tą jauną žmogų iš tikrųjų paliečia idėjos ir problemos, apie kurias kalba politikas.
Kai nėra įpročio eiti balsuoti, atpažįstamas veidas nebūtinai neša didelę naudą, nes visi tyrimai rodo, kad svarbu susiformuoti įprotį – jeigu eisi balsuoti pirmą, antrą, trečią kartą, po to jau dažniausiai rinkimų nepraleisi.
O kai turime rinkėjų bazę, kurie rinkimų greičiausiai nepraleis, tada jau galima dirbti ties kandidato atpažinimu. Bet šiems žmonėms dar reikia paaiškinti, kas yra rinkimai, kokia jų specifika, svarba“, – pažymėjo „Žinau, ką renku“ atstovė.
Anot G.Vaitiekutės, paskelbus jaunimo aktyvumo pirmajame rinkimų ture statistiką atsiliepė nemažai jaunų žmonių, kurie nėjo balsuoti, bet nori šią klaidą ištaisyti. Todėl, pasak jos, antrasis turas teikia vilčių.
