Tam įtakos galbūt turėjo ir itin priešiška partijų retorika, galėjusi paskatinti ir visuomenės susipriešinimą.
Tokios žmonių nuotaikos lėmė neseniai vykusius rinkimus Vidurio Europos šalyse, o ypač jaučiamos dabar per JAV prezidento rinkimų kampaniją.
Pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus gana tiksliai nuspėjo visuomenės nuomonės tyrimai.
Daugiausia balsų, kaip ir tikėtasi, surinko socialdemokratai, už juos balsavo 19,36 proc. rinkėjų. Konservatoriai, sulaukę beveik 18 proc. palaikymo, liko antri ir nepasirodė prasčiau, negu jiems prognozuota.
Tiesa, naujausios apklausos rodė, kad juos gali pralenkti antisemitine retorika pagarsėjusio R.Žemaitaičio suburta „Nemuno aušra“, bet žinant, jog konservatorių rėmėjai ypač drausmingi, politologai spėjo, kad išdrikusios populistų rinkėjų gretos jų balsų nepersvers.
Bet R.Žemaitaičio rinkimų sąrašas, gavęs kone 15 proc. balsų, atsidūrė trečiojoje vietoje, o tai kiek daugiau, nei buvo prognozuojama, ir, kaip pareiškė pats aušrininkų lyderis, viršijo jo lūkesčius.
Neprastas ketvirtąją vietą pelniusios ir 9,24 proc. balsų surinkusios S.Skvernelio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasirodymas.
Buvusio premjero partijai ypač buvo svarbu pralenkti savo ankstesnius bendražygius valstiečius – mat su jų lyderiu R.Karbauskiu, regis, S.Skvernelis yra rimtai susikirtęs ir vienoje valtyje nenorėtų plaukti. Ekspremjerui nugalėti pavyko, nors nemažai apklausų rodė, kad bus priešingai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rezultatai laikytini nesėkme ir bene labiausiai nukrypo nuo prognozių.
Advokatą I.Vėgėlę su jo šalininkais bei porą smulkių partijų prisijungusi LVŽS tapo partijų koalicija ir jai reikėjo peržengti ne 5 proc., o 7 proc. rinkimų barjerą.
Per plauką pavyko – valstiečiai surinko 7,02 proc. balsų, bet teoriškai gali ir nuslysti žemiau šios ribos, kai bus suskaičiuoti visi Pasaulio lietuvių apygardos balsai.
Liberalų sąjūdis, pelnęs 7,7 proc. rinkėjų pasitikėjimą, pralenkė valstiečius ir vienintelis iš valdančiųjų per šiuos rinkimus pasirodė geriau nei per ankstesnius.
Užtat kitiems liberalams – nuo jų atskilusiai Laisvės partijai – pristigo 0,5 proc. iki Seimo slenksčio.
Matyt, įtakos turėjo, kad dalis liberalių pažiūrų rinkėjų galėjo pasirinkti vadinamąjį strateginį balsavimą – savo balsą atidavė už daugiau galimybių suburti Seime frakciją turėjusį Liberalų sąjūdį, nenusisekę buvo ir laisviečių raginimai rinkti juos – esą per vieną kadenciją jiems nepavyko tesėti per daug išreklamuotų savo pažadų.
Neįveikė Seimo slenksčio ir dar 9 rinkimuose dalyvavusios partijos. Katastrofiškai pasirodė Pinskų šeimos Regionų partija, pelniusi tik 1,9 proc. balsų, galutinai žlugo į politiką sugrįžusio V.Uspaskicho mitas – jo suburta koalicija pritraukė vos 2,2 proc. rinkėjų.
Iš vadinamųjų populistų tiktai R.Žemaitaičio sąrašas peržengė (ir netgi smarkiai) 5 proc. daugiamandatės rinkimų apygardos barjerą.
Tikėtina, kad šis rėksminga retorika ir energinga rinkimų kampanija išsiskyręs politikas įstengė sutelkti didžiąją dalį vadinamojo protesto balsų.
Iš viso nuėjo vėjais daugiau nei penktadalis rinkėjų balsų, o sutaupytus Seimo narių mandatus išsidalijo 5 procentų ribą įveikusios partijos.
Į Seimą pirmajame rinkimų ture jau buvo išrinkti 78 asmenys.
Partijų rikiuotė galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo išdalijus likusius parlamentarų mandatus, bet jau dabar aišku, kad suburti valdančiąją koaliciją bus labai nelengva.
Konservatoriai pučia krūtinę, kad dar gali pralenkti socialdemokratus ir gauti teisę sudaryti Vyriausybę, bet tai nelabai realu, nors į antrąjį rinkimų turą pateko 32 Tėvynės sąjungos atstovai.
Socialdemokratai turi 38 kandidatus, maža to, dešiniesiems gali pakišti koją ir kitų partijų rėmėjų nusiteikimas būtinai balsuoti prieš juos.
Neabejojama, kad valdančiąją koaliciją burs socialdemokratai, kurie aiškina, jog jiems nesinorėtų kviesti į valdžią ir R.Žemaitaitį.
Antisemito etiketę pelnęs politikas jau sulaukė neigiamos ir Vokietijos socialdemokratų, ir JAV žydų kongreso reakcijos.
Bet taškas dėl „Nemuno aušros“ dalyvavimo raikant valdžios pyragą kažin ar padėtas. Juk visiškai ignoruoti rinkėjų valią nebūtų nei toliaregiška, nei sąžininga.
Antai iš Prezidentūros jau pasklido signalų, kad po pirmojo rinkimų turo R.Žemaitaičio retorika jau šiek tiek pasikeitė.
Šiaip ar kitaip, socialdemokratams geriausia būtų sudaryti trijų partijų koaliciją. Jų lyderė V.Blinkevičiūtė dėl to jau sutarė su S.Skverneliu, bet neaišku, kas taps trečias šioje kinkynėje, be to, gali prireikti ir ketvirtojo.
Realiausias trečiasis – R.Karbauskis su valstiečiais, bet jo ir S.Skvernelio alergija vienas kitam akivaizdi, šiems politikams sunku susitarti, net kai užgniaužti antipatiją juos skatina didžiausias masalas – valdžia.
O Liberalų sąjūdžiui ideologiškai ypač pavojinga atsidurti koalicijoje su R.Karbauskio vadovaujamais valstiečiais.
Žinoma, mojuojant būtinybe gelbėti Lietuvą nuo R.Žemaitaičio liberalams lengviau būtų pasiteisinti, kad dėl kilnaus tikslo galima obuoliauti net su velniu.
