Penktadienio vidurdienį Žvėryne prie V. Landsbergio namų dainomis profesorių sveikino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras, partiečiai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulė Kuzmickienė, Žygimantas Pavilionis, kiti konservatoriai.
„Kaip gali būti bloga nuotaika, kai toks dangus ir tokie žmonės aplinkui. Klausykite, kiek žmonių... Mano laikais jų nebuvo, o dabar – priaugo. Šaunūs žmonės, labai džiaugiuosi, labai šviesu širdyje, labai smagu, kad jūs atėjote. Ačiū jums“, – susirinkusiems sakė V. Landsbergis.
Klausiamas, ko palinkėtų sau gimimo dienos proga, profesorius tikino norįs sulaukti ir 93-iojo gimtadienio.
„Visai nieko prieš neturėčiau“, – sakė jis.
„Bandysime bendrom jėgom to pasiekti“, – su susirinkusiais juokavo V. Landsbergis.
Tuo metu Lietuvai jis palinkėjo artėjančiame pakartotiniame Seimo rinkimų balsavime „rinktis su protu“.
„Pirmiausiai reikia rinktis su protu. Čia būna tokių keistų dalykų, kai žmonės balsuoja kaip be proto. Bet ką tu jam gali padaryti“, – kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Kovo 11-osios Akto signataras, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas V. Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.
1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978–1990 m. dirbo kaip Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
1988 m. birželio 3 d. V. Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Nuo 1988 m. lapkričio iki 1990 m. balandžio buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. – Sąjūdžio garbės pirmininkas.
1989 m. kovą panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną balsuota ir paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.
V. Landsbergis yra išleidęs per 100 knygų, kuriose, kaip ir straipsniuose, iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.
Už nuopelnus Lietuvai V. Landsbergis apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu (1998 m.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu (1998 m.), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003 m.). 2004 m. jam paskirta JAV Lietuvių fondo Dr. Antano Razmos vardo Visuomeninė premija. V. Landsbergis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2011 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2012 m.), LTOK Olimpine žvaigžde. Yra garbės savanoris.
