Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį pareiškė, kad konservatoriai „nelabai moka dirbti koalicijoje“, o daugybė žmonių partijos nariams sakė ir vis dar sako, kad „laisviečiai“ turėjo pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, kai matė, jog jiems svarbiausi klausimai yra negerbiami.
Nors Civilinės sąjungos, arba kitaip – Partnerystės įstatymas buvo tas klausimas, už kurį Laisvės partija stojo mūru, per kadenciją jo priimti kol kas taip ir nepavyko – įstatymo projektas pakibo Seime, nors yra pasiekęs paskutinį laiptelį.
Civilinę sąjungą palaiko didelė dalis ir konservatorių, ir liberalų, tačiau gyvybiškai svarbių balsų vis pritrūkdavo, o „laisviečiai“ dėl to nevengdavo įgelti koalicijos partneriams, neva nesugebantiems perkalbėti užsispyrusių ir „prieš“ nuolat balsuojančių kolegų.
2023-ųjų rudenį nutekėjo ir Laisvės partijos valdybos dokumentas, kuriame kone tiesiogiai iškeltas ultimatumas konservatoriams. Tuomet teigta, kad „laisviečiai“ yra pasiryžę blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, įskaitant G.Landsbergio galimą kandidatūrą į eurokomisarus, jei balsų vienam iš svarbiausių žmogaus teisių klausimui neatsiras.
Portalo Lrytas kalbinti Laisvės partijos nariai savo ruožtu teigė, kad nuoskaudų iš parlamento rūmų neišsineša, tačiau kelios esminės klaidos tikrai buvo padarytos – galbūt jos prisidėjo ir prie to, kad „laisviečių“ Seime bent artimiausius ketverius metus nebebus, nebent pasisektų trims jų atstovams antrajame rinkimų ture.
V.Mitalas grąžina į 2020-ųjų žiemą
„Matyt, yra ir daugiau priežasčių, kodėl nepavyks TS-LKD suformuoti daugumos – ne tik dėl rinkimų rezultatų, nes socdemai laimėjo, bet ir dėl to, kad jie nelabai moka dirbti koalicijoje, nemoka telkti koalicijų ir nesistengia to daryti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ ketvirtadienį aiškino A.Armonaitė.
„Vakar pristatytas biudžetas yra tik dar viena (konservatorių – ELTA) nemokėjimo dirbti kartu išraiška. Niekas apie jį nežinojo, niekas apie jį negirdėjo. Jis tiesiog buvo pristatytas“, – pridūrė Laisvės partijos lyderė.
A.Armonaitė apgailestavo, kad žmogaus teisių klausimai naujajame Seime greičiausiai nebebus keliami, ir tikino vis galvojanti apie tai, kaip atrodė šie ketveri metai ir kokias klaidas partija padarė.
„Daugybė žmonių man sakė ir dabar sako, kad galbūt tai buvo klaida neišeiti (iš koalicijos, - aut.past.). Mes to nesužinosime – gal Laisvės partija būtų trenkusi durimis, išėjusi į opoziciją, iš opozicijos kritikavusi galimą konservatorių mažumos Vyriausybę ir su didesniu pažadu ir energija atėjusi į šituos rinkimus“, – svarstė „laisviečių“ vadovė.
Tačiau, teigė A.Armonaitė, ji galiausiai suprato, kad už partiją balsavę žmonės nori, jog būtent ji priimtų svarbiausius sprendimus.
„Tą akimirką atrodė, kad tiek Laisvės partijos rinkėjams, tiek Lietuvai reikia, kad Laisvės partija dirbtų koalicijoje. Bet galbūt tas išbandymas „valdžia“, kurį mes turėjome, ir man asmeniškai, galbūt jis kainavo sėkmę šituose rinkimuose“, – kalbėjo politikė.
Kaip portalui Lrytas komentavo Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas, A.Armonaitė pasakė tai, kas buvo akivaizdu visiems, stebėjusiems šios valdančiosios koalicijos darbą.
„Tą visi yra pasakę – ir mes, ir Liberalų sąjūdžio atstovai, kad vienareikšmiškai tų bendrų sprendimų priėmimo nebuvo tiek daug ir jie nebuvo tokie geri kaip jie turėtų būti idealiu atveju“, – sakė V.Mitalas.
Jo manymu, pasirašyti „gana trumpą ir lakonišką“ koalicijos sutartį pačioje kadencijos pradžioje buvo pirmoji ir stipri klaida.
„Aišku, suprantame, kad to reikalavo ir situacija, nes koalicija susidarė sunkiais laikais ir visi sakė „kada jūs eisite kovido krizės valdyti“, po to buvo daug kitų krizių ir tai yra labai stiprus veiksnys, kuris taip pat darė įtaką bendram darbui.
Bendras planas, kadangi jis nebuvo aiškiai nulietas dėl mokesčių politikos ar dėl žmogaus teisių politikos darbo pradžioje, bendrų aptarimų nebuvo pakankamai, lėmė gana fragmentuotą požiūrį į mūsų išsiskiriančias nuomones.
Aš esu dirbęs kitose koalicijose Vilniaus miesto savivaldybėje, tai buvo įprasta praktika supažindinti koalicijos partnerius su, pavyzdžiui, biudžeto projektu prieš jį pristatant viešai, aptarti, išsigryninti prioritetus, aptarti metus, kas pavyko, kas nepavyko, tai šitoje koalicijoje to tiesiog iš esmės nebuvo“, – kalbėjo „laisvietis“.
Paklaustas, ar pats mano, kad nepasitraukti iš koalicijos buvo klaida, V.Mitalas pritarė A.Armonaitės žodžiams dėl itin nepalankių vidaus ir išorės aplinkybių.
„Aš vadovavausi požiūriu, kad, kai valstybė patiria beprecedenčius išorės veiksnius ir mes turime tiek kovido krizę, tiek karą Ukrainoje, tiek pabėgėlių krizę, tiek to paties karo sukeltą energetikos kainų šuolį, mes neturime elgtis neatsakingai ir sukelti dar vienos krizės šalies viduje, nes ta koalicija ar taip ar taip buvo gana trapi.
Tai manau, kad su šita nuomone aš ir lieku – tik, aišku, pasikartosiu, kad kur tikrai reikėjo daryti kitaip, tai koalicijos sutarties galutinis suformavimas, nes kitose Vakarų šalyse, žinau, koalicijos partneriai sutaria ne tik politikos dalykus, bet ir kas, pavyzdžiui, deleguos atstovą į eurokomisarus.
Mes tą klausimą palikome išvis neaptartą tą gūdų lapkritį-gruodį, kai diskutavome 2020 metais“, – aiškino parlamentaras.
Todėl į Seimą nebepatekusios Laisvės partijos vienas iš lyderių turi patarimą būsimai koalicijai – viską iki galo išsiaiškinti dar prieš padedant parašus.
„Lietuvos žmonės nusipelnė kuo didesnio aiškumo iš būsimosios valdžios jos darbo pradžioje. Ir tas aiškumas geriau jau tada būtų pasiektas ilgesnėse koalicijos derybose, negu vėliau paliekant nežinomas vietas užpildyti vėliau“, – dėstė V.Mitalas.
Paklausus, ar susiklosčius kitokioms aplinkybėms „laisviečiai“ visgi būtų užvėrę koalicijos duris, V.Mitalas neabejojo, kad toks scenarijus galėjo būti įmanomas.
„Bet jeigu mes šnekame tame kontekste, kas būtų padėję mums pasiekti geresnį rinkimų rezultatą, čia yra labai daug veiksnių, ir galime diskutuoti nuo mažų dalykų, pasisakymų, rinkiminės taktikos ar partijos, kandidatų, skyrių aktyvumo, iki didesnių dalykų, strateginių pasirinkimų.
Nemanau, kad šitą klausimą verta laikyti pačiu svarbiausiu šitame kontekste“, – svarstė V.Mitalas.
Tiesa, paties frakcijos seniūno dėmesį šią savaitę patraukė ir premjerės Ingridos Šimonytės veiksmas prieš antrąjį Seimo rinkimų turą. Nors Vyriausybės vadovė apgailestavo, kad Laisvės partija neperžengė 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą, feisbuke I.Šimonytė paagitavo Pasaulio lietuvių apygardoje balsuoti už TS-LKD kandidatę Dalią Asanavičiūtę.
Kadangi „laisviečiai“ dabar teturi tris vienmandates apygardas, kiekvienas iškovotas mandatas jiems būtų gyvybiškai svarbus. Prieš D.Asanavičiūtę šioje apygardoje kovos Laisvės partijos pirmininkė A.Armonaitė.
„Man šiek tiek apmaudu kaip asmeniui, kad, nors ir yra apygardų, kur Tėvynės sąjunga tiesiogiai konkuruoja su „Nemuno aušra“, kuri yra antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusio lyderio partija ir ta partija, kuriai dabar lyg ir bandoma pašvelninti spalvą Prezidentūros atstovų lūpomis, kad ta kova kol kas lieka nepastebėta premjerės, bet būtent kova prieš Laisvės partijos atstovą yra išryškinta.
Man tiesiog apmaudu, bet, aišku, kiekvienas turi teisę daryti tai, ką nori, ir kiekvienas turi teisę iš to daryti tam tikras išvadas. Tai tos išvados šiuo atveju man piešiasi, kad gal ne taip ir apmaudu premjerei“, – svarstė V.Mitalas.
Tiesa, Laisvės partija taip pat sukūrė rinkiminį šūkį „Balsuoji už Paulę – gauni Rakutį“, norėdami paraginti vienmandatėje Žirmūnų apygardoje balsuoti už jų atstovę Morganą Danielę, o ne konservatorę Paulę Kuzmickienę.
Laisvės frakcijos Seime seniūnas tikino nuoskaudų iš parlamento rūmų neišsinešantis – tik pamokas.
„Kurias gal šiek tiek jau žinojau ir anksčiau, nes su konservatoriais esu dirbęs Vilniaus miesto savivaldybėje, ir po kai kurių iš jų elgesio esu inicijavęs jų išmetimą iš koalicijos, kas po to padėjo juos „vakcinuoti“ ir pakeisti jų elgesio modelį.
Šiuo atveju nepavyko visko pritaikyti nacionaliniu mastu, bet tai nėra žodis nuoskauda – tai žodis pamoka, ir tas pamokas aš tik dar geriu išmokau“, – tvirtino V.Mitalas.
Paklaustas, ar po pirmojo rinkimų turo partiečiai sulaukė kokios nors I.Šimonytės žinutės, jis šyptelėjo: „Aš tai negavau“.
T.V.Raskevičius: turėjome duoti 30-ies dienų terminą
„Laisvietis“, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius atkreipė dėmesį, kad mintis trauktis iš koalicijos buvo kilusi ne kartą.
„Visada žymiai lengviau vertinti praeities klaidas arba sprendimus turint žinojimą, kurį turi šiandien.
Aš gerai atsimenu, kad aktyvi diskusija dėl traukimosi buvo net keletą kartų per kadenciją kritiniais momentais, ir visais tais sprendimais partijos vadovybė prisiimdavo atsakomybę likti valdančiojoje daugumoje, remiantis visų pirma valstybingumo ir stabilumo argumentu“, – portalui Lrytas kalbėjo T.V.Raskevičius.
Jis taip pat neatmetė, kad likimas pozicijoje galėjo turėti įtakos „laisviečių“ rinkimų rezultatams – tačiau tikrai ne lemiamos.
„Dabar gali būti tokia nuojauta, kad elgdamiesi valstybiškai mes už savo atsakomybę prisiėmėme pasekmes. Bet aišku, tai gali būti tik vienas iš situacijos interpretavimo variantų – tikrai nemanau, kad blogas rezultatas, neperžengta 5 proc. kartelė gali būti suvesta tik į tai, bet kad tai galėjo būti viena dedamųjų – žinoma“, – neabejojo T.V.Raskevičius.
Kaip vieną iš kritinių momentų politikas prisiminė 2021-ųjų pavasarį, kai tuomet dar Partnerystės įstatymas Seime nebuvo palaimintas.
„Galbūt didžiausia klaida buvo mūsų laikysena po pirmojo nepavykusio balsavimo dėl Partnerystės įstatymo projekto – tai buvo 2021 metų gegužė.
Tada mes turėjome duoti 30-ies dienų terminą koalicijos partneriams sutvarkyti šitą reikalą kartu su mumis, arba turėjome išeidinėti iš koalicijos“, – aiškino T.V.Raskevičius.
Pats jis su Seimu dar neatsisveikina, nes per antrąjį rinkimų turą su konservatoriumi Ž.Pavilioniu varžysis Naujamiesčio-Vilkpėdės vienmandatėje apygardoje.
