Po audringų diskusijų plenariniam posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Julius Sabatauskas pranešė, kad balsavimas atidedamas vėlesniam laikui, „galbūt ir naujos kadencijos Seimui“.
Siekiant užtikrinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises ir laisves, Seimas ketino priimti Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos pateiktą naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymą. Šis dokumentas, kuriuo valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms išlaikyti ir puoselėti jų tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą, Seime jau buvo įveikęs pateikimo ir svarstymo stadijas.
Ketvirtadienį įstatymo priėmimą istoriniu momentu pavadinusi parlamentarė konservatorė Dalia Asanavičiūtė ragino kolegas balsuoti už šį dokumentą ir palikti savo pavardės šios kadencijos istorijoje.
Tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė teigė negalinti balsuoti už tokį dokumentą, nes jis nieko nesprendžia, yra visiškai tuščias, nieko nereguliuojantis. „Tikrai norėjau, kad tas įstatymas tarnautų tautinėms mažumoms, bet negaliu už jį balsuoti. Jis dabar nesprendžia nieko apart sąvokos, kas yra tautinė mažuma. Liūdna, kad yra laužomos tarptautinės sutartys, konvencijos. (…). Aš noriu šito įstatymo, noriu, kad jis atsirastų Lietuvos teisyne, bet balsuosiu prieš, nes jis nesprendžia tautinių mažumų problemų“, – neslėpė nusivylimo R. Tamašunienė.
Seimas nepalaikė jos jau ne kartą teiktų pasiūlymų dėl tautinės mažumos kalbos vartojimo bendraujant su viešojo administravimo subjektais, dėl galimybės gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus greta valstybinės kalbos rašyti ir tautinės mažumos kalba. R. Tamašunienė norėjo, kad įstatyme atsirastų draudimas asimiliuoti tautinę mažumą prieš jos valią, tačiau tokiam jos siūlymui irgi nepritarta. Nesulaukė pritarimo ir jos pasiūlymas dėl tautinių mažumų vardų ir pavardžių rašymo.
Įstatymo projektą kritikavęs Seimo narys „valstietis“ Stasys Tumėnas mano, kad kadenciją baigiantis Seimas, priimdamas šį dokumentą, pasielgtų „amoraliai, negarbingai ir nevalstybiškai“. Jo vertinimu, tai ne vienijantis, o skaldantis tautines bendrijas įstatymas. S. Tumėno nuomone, jis gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Parlamentarui Robertui Šarknickui liūdna, kad „taip elgiamės su savo valstybe, su savo kalba“.
„Pandoros skrynia atsidarė, kad buvo įsūdytos 3 svetimos raidės į pasus ir šie žingsniai nesustoja. (…) Yra brukama dvikalbystė Vilniaus krašte“, – mano jis.
„Keista matyti grėsmes nacionaliniam saugumui. Šio įstatymo reikia, parodant dėmesį tautinėms mažumoms“, – mano Seimo narys Vytautas Bakas.
Įstatymo projektas numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Dokumente reglamentuojama teisė į švietimą tautinės mažumos kalba.
Įstatymas numato teisę tautinėms mažumoms vienytis į organizacijas, steigiant asociacijas ar kitus viešuosius juridinius asmenis, steigti politines organizacijas.
Taip pat numatytas Tautinių mažumų tarybos sudarymas. Tai būtų kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tautinių mažumų tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų atstovai.
Įstatymo projekte akcentuojama, kad niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti savo tautinės tapatybės ar atsisakyti savo priklausomybės tautinei mažumai.
Įgyvendinant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, įstatymu siūloma uždrausti „kurstyti tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, prievartą, skleisti šmeižtą ar dezinformaciją“.
Naujame Tautinių mažumų įstatyme skiriamas dėmesys ir Lietuvoje gyvenančioms istorinėms tautinėms mažumoms.
Siūloma, kad naujas dokumentas įsigaliotų 2025 metų sausio 1 d.
ELTA primena, kad Tautinių mažumų įstatymo projektą Seimui dar birželio mėnesį pateikė Teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Kitą įstatymo versiją buvo pateikusi ir Seimo narė R. Tamašunienė, tačiau jos projektą parlamentas atmetė. Nuo 2010 m. neteko galios 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.
