Tyrimas apžvelgė pirmas 10 karinio konflikto dienų, po kurių Lietuva turėtų gintis ne viena, o kartu su NATO sąjungininkais. Lietuvai sėkmingas buvo antrasis simuliacijos scenarijus, kurio metu valstybės teritorijos beveik nebuvo prarasta, o priešo patirti nuostoliai reikšmingai viršijo Lietuvos ir sąjungininkų netektis.
„Per artimiausius 4 metus, skirdama papildomus 10 mlrd. eurų gynybai, Lietuva gali 10 dienų efektyviai priešintis Rusijos Federacijos ginkluotų pajėgų puolimui. Per tas 10 dienų Lietuva iš esmės neprarastų savo teritorijos, o valstybės egzistavimui neiškiltų reali grėsmė. Toks 10 dienų laikotarpis reikalingas tam, kad NATO sąjungininkai galėtų priimti sprendimus, atsiųsti savo sąjungininkus ir padėti užpultai Lietuvai“, – ketvirtadienį Lietuvos verslo forume teigė E. Jakilaitis.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sveikino šį atliktą tyrimą ir teigė, kad jis visai Lietuvai transliuoja vieną svarbią žinutę – esant tam tikroms sąlygoms valstybė yra pajėgi apsiginti pati nuo priešo puolimo.
„Esminis dalykas šios simuliacijos, šio atlikto tyrimo yra tai, kad mes kaip valstybė esant tam tikroms prielaidoms ir rimtiems sprendiniams, galime patys apsiginti nuo mūsų egzistencinių priešų. Aišku, mūsų gynybos planavimas yra susijęs su visa kolektyvine NATO gynyba. (...) Bet nepaisant to, save gerbianti valstybė turi projektuoti įvairius scenarijus kaip ji kautųsi pati“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Sprendimas vienas – skolintis
E. Jakilaitis pabrėžė, kad šis 10 mlrd. papildomų lėšų klausimas yra lygus maždaug 20 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Verslininkas ir Nepriklausomybės akto signataras Jonas Tamulis tikino, kad Lietuva privalo skolintis ir reikšmingai investuoti į savo gynybinę galią jau dabar.
„Sprendimo mums reikia per 3–5 metus, maždaug tiek laiko turime. Kitaip tariant, mes negalime investuoti į gynybą po 4 proc. ateinančius 20 metų ir turėti tą patį rezultatą – reikia dabar, o atsakymas kaip priimti sprendimą dabar yra beveik vienas. Reikia pasiskolinti labai rimtai – tie šiek tiek padidinti mokesčiai ir kiti žingsniai iš esmės irgi tinka, tik aš juos abu kombinuočiau kartu“, – aiškino J. Tamulis.
Scenarijai buvo formuojami atsižvelgiant į dabartines Lietuvos karines investicijas, vokiečių brigados atvykimą į Lietuvą ir kitus faktorius. Pirmajame scenarijuje Lietuvoje buvo išvysčiusi tuos karinius pajėgumus, kuriuos vysto dabar, įskaitant Vokietijos brigadą. Antrajame scenarijuje Lietuva investavo papildomus 10 mlrd. eurų 4 metų laikotarpiu į gynybinių pajėgumų plėtrą.
