Pirmadienio rytą suskaičiavus balsus paaiškėjo, jog konservatoriai į antrą turą pateko beveik visose Kauno apygardose.
Iš devynių apygardų, patekti į antrą turą jiems nepavyko tik Raudondvaryje – šioje apygardoje antrame ture susikaus socialdemokratė Raminta Potapovienė ir liberalas Viktoras Pranckietis, šį kartą likęs antroje vietoje.
Tiesa, po konservatorių kaklu kaba Damoklo kardas – visose apygardose bus organizuojami antro turo rinkimai, o šie ne visada yra palankūs konservatoriams, mat įsijungia „balsavimo prieš“ efektas.
Mero parama nepadėjo
Paaiškėjus rezultatams, galima konstatuoti, jog Kaune ir toliau bus tęsiama keista tradicija.
Savivaldybės taryboje – ta pati situacija, 26 mandatus iš 41 užima V. Matijošaičio vedamas komitetas „Vieningas Kaunas“, o konservatoriams tenka aštuoni mandatai.
Nepaisant to, kaip jau minėjome, Seimo rinkimai konservatoriams tikrai buvo palankūs. Nors dar prieš rinkimus paaiškėjo, jog meras Visvaldas Matijošaitis siekia draugauti su konservatoriams oponuojančiomis jėgomis.
Šiemet Seimo rinkimuose jis išreiškė palaikymą Sauliaus Skvernelio vedamai partijai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
V. Matijošaičio išplatintame pranešime spaudai meras negailėjo gražių žodžių S. Skverneliui ir jo komandai – teigė, jog S. Skverneliui būnant premjeru 2016–2020 m. kadencijoje, jis kur kas dažniau matydavo premjerą Kaune.
Esą dabar valdantys konservatoriai visai nebeužsuka į Kauną, antras didžiausias Lietuvos miestas jiems visai neberūpi.
Bent teoriškai, tokia parama galėjo padėti, mat anksčiau V. Matijošaičio palaikymo susilaukę valstiečiai 2016 m. nušlavė Kauną.
Tuomet valstiečių vienmandatininkai nugalėjo Šilainių, Kalniečių, Dainavos, Petrašiūnų, Panemunės, Aleksoto-Vilijampolės, Garliavos, Raudondvario apygardas.
Nors konservatoriai į kovos frontą išsiuntė žinomus kadrus (štai Kalniečių apygardoje delegavo buvusį merą A. Kupčinską, o Petrašiūnuose – ūkio ministrą Kazį Starkevičių), tuomet konservatoriams išlaikyti pavyko tik Centro-Žaliakalnio vienmandatę, kurioje daug metų laimi partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Praėjusių savivaldos rinkimų metu konservatoriams nesisekė – konservatoriams priešiškas meras Visvaldas Matijošaitis nugalėjo dar pirmo turo metu, pelnęs 58,33 proc. rinkėjų balsų. Antras liko valstietis Aurelijus Veryga, o konservatorius Vytautas Juozapaitis surinko vos 9,61 proc. balsų.
Rezultatas konservatorių tikrai nedžiugino, mat paprastai Kauno miestas būna palankus konservatoriams, o iki V. Matijošaičio išėjimo į aikštelę, dvi kadencijas mero pareigas ėjo konservatorius Andrius Kupčinskas.
Tačiau šiemet susiklostė visai kitas scenarijus – į antrą teko nepateko nei vienas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas.
Daugelis kandidatų liko ketvirti ar penkti, rinko tarp 7–9 proc. balsų.
Nors Kaune vienai naujokų partijai pasisekė visai neblogai – keli Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ vienmandatininkai sugebėjo išeiti į antrus turus.
Štai Kalniečių apygardoje buvęs Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas antrame ture susikaus su partijos „Nemuno aušra“ kandidate pedagoge Aušra Papirtiene.
Beje, A. Papirtienė yra V. Matijošaičio bendražygė – miesto taryboje daugumą sudarančio komiteto „Vieningas Kaunas“ atstovė.
O Panemunės apygardoje, dėl dviejų kandidatų surinkto vienodo balsų skaičiaus, neatmetama galimybė, jog rinkėjai galės rinktis net iš trijų kandidatų – dabartinės finansų ministrės konservatorės Gintarės Skaistės, socialdemokrato Audriaus Radvilavičiaus, „Nemuno aušros“ kandidato Edgaro Gudyno.
Vis dėlto, tolimesnė rinkimų eiga Panemunės apygardoje paaiškės po balsų perskaičiavimo.
S. Skvernelis rezultatų nedramatizuoja
Portalas „Kas vyksta Kaune“ antradienio rytą susisiekė su partijos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmininku S. Skverneliu. Šis atviravo, jog rezultatai Kaune nedžiugina, tačiau nieko kito ir nesitikėjo.
Visgi S. Skvernelis atvirauja, jog ateityje tikisi užauginti stiprų partijos skyrių Kaune.
– Kaip vertinate Jūsų partijos pasiektus rezultatus Kaune?
– Iš esmės rezultatas ir buvo toks, kokį prognozavome. Galbūt tikėjomės dviejų antrų turų.
To pasiekti mums nepavyko, bet iš esmės tai nebuvo blogas rezultatas, kaip dideliame mieste.
– Rodos konservatoriams rinkimai Kaune buvo gana sėkmingi – į antrą turą pateko visi jų kandidatai, išskyrus Andrių Kupčinską Raudondvaryje. Kaip manote, kokia konservatorių sėkmės priežastis?
Tokia jau yra šio miesto specifika. Nepaisant to, kaip nesėkmingai šalį valdytų konservatoriai, kaip jų Vyriausybė niekintų miesto interesus, dalis kauniečių vis tiek lieka ištikimi šiai partijai. Tai tikrai gana keista.
– Kai minite niekinimą, ar jūs turėjote mintyje Kauno miesto savivaldybės tarybos narius, ar centrinės valdžios požiūrį į Kauną?
– Kalbu apie centrinės valdžios požiūrį. Pabendraukite su tarybos nariais, ar su tuo pačiu meru.
Koks buvo požiūris į Kauną pastaruosius kelis metus, jau nekalbu apie ankstesnes kadencijas?
Požiūris į Kauną yra švelniai tariant neadekvatus, žinant kaip mes turėtume vertinti antrą pagal šalies dydį miestą, kuris yra tikrai visomis prasmėmis svarbus – kultūrine, ekonomine prasme.
Ypač merui esant V. Matijošaičiui, požiūris yra niekinantis. Bet daliai kauniečių toks požiūris yra labai smagus, jie už partiją balsuoja. Ir visai nesvarbu, ką ši partija padarytų.
Galbūt viena išimtis buvo padaryta 2016 m., jei gerai pamenu.
– Valstiečiai tuomet puikiai pasirodė.
– Taip. Bet aš nebūčiau toks optimistinis jų (konservatorių, aut. pastaba) požiūriu – dar laukia antras turas.
Dabar tikrai gana daug balsų buvo išsiskaidę, ypač kairėje pusėje. Tai antrame ture tų jėgų rinkėjai ko gero vienysis prieš konservatorius.
Be to, manau žmonės supranta, jog konservatoriai keturis metus praleis opozicijoje. Kad ir kiek juos ten berinks antrame ture. Tai faktas.
– Prieš rinkimus sulaukėte mero V. Matijošaičio paramos. Kaip ją sutikote – ar tikėjote, jog gražus mero žodis gali padėti laimėti Kauno vienmandatėse apygardose?
– Manau parama buvo daugiau simbolinis dalykas – miesto vadovas išryškino skirtingų vyriausybių požiūrį į Kauną. Tai tiek.
Kauno meras nėra vienintelis kuris padėkojo už bendradarbiavimą ir pasakė: „Ačiū, buvo malonu“.
Bet ar tai daro didelę įtaką galutiniams rezultatams – galite patys spręsti.
Tai daugiau simboliniai dalykai – žmogiško santykio, padorumo klausimai. Kai kurie merai bijo kažką gero pasakyti, kaip sekėsi bendradarbiauti.
O mums pavyko išlaikyti glaudžius santykius su visomis savivaldybėmis ir nežiūrėjome į politiškumą, nežiūrėjome, ar tai konservatoriai, ar dar kas.
– Iš to ką sakote atrodo, jog anot Jūsų, konservatoriai be reikalo konfliktuoja su meru?
– Manau, kad taip. Dabar sulaukus palaikymo iš kauniečių konservatoriams viskas atrodo labai gerai, bet tie patys kauniečiai renka ir savivaldą.
Kada jų išrinkta savivalda yra nuolatiniame konflikte su konservatoriais, tai keistai atrodo.
Konservatorius išrinkę kauniečiai taip pat išrenka V. Matijošaitį ir „Vieningo Kauno“ daugumą taryboje.
Pažiūrėsim kaip bus toliau. Visgi tai augantis, besikeičiantis miestas ir reikia tik džiaugtis, jei yra iniciatyvios savivaldos.
Bet jie turi tą savybę – kai pradeda dogmatiškai žiūrėti į vieną ar kitą reiškinį, niekas požiūrio nepakeis.
– Manau konservatoriai sakytų, jog V. Matijošaičiui oponuoja dėl vertybinių klausimų. Na pavyzdžiui, kad mero verslai generuoja pajamas į Rusijos biudžetą, o tai kelia nacionalinio saugumo bėdą.
– Na, žiūrėkit. Kalbant apie vertybes, tas pats požiūris buvo ir tada, kai net nebuvo kilęs karas Ukrainoje.
Prisiminkime ir pirmąjį kartą, kai meras buvo išrinktas tiesiogiai, kokia tuo metu buvo pašaipi retorika. Pažiūrėkit – milicininkas ateina!
Tas verslo klausimas, jo nebėra. Turbūt akivaizdžiai matėsi, kad kai įmonių grupės tardavosi dėl sandorio, konservatoriai iš karto pradėdavo šaukti.
O dėl vertybių – tegul pasižiūri į savo vertybes.
Kai skraidoma į Dubajų, kokios istorijos yra su jų artimiausio žiedo nariais, kai daromas neskaidrus biznis su galimai nusikalstamomis tarptautinėmis grupuotėmis (S. Skvernelis referuoja į buvusios Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės galimas sąsajas su finansiniu nusikaltėliu Vilhelmu Germanu, aut. pastaba).
Kai tik kalbame apie nepotizmą, verslo avantiūras, jiems vertybės būna kitokios. Kalbu apie visiškai skirtingų standartų taikymą sau ir oponentams.
– Gal ir per anksti apie tai kalbėti, nes dar laukia antras turas. Bet kokie Jūsų ateities planai, kalbant apie Kauną, na tarkime kalbant apie sekančius Seimo rinkimus, ar savivaldos rinkimus?
– Strategija yra visiškai aiški. Norint turėti stiprius vienmandatininkus, juos reikės užsiauginti. Kauno skyriuje jau įvyko pokyčiai, džiaugiamės, jog esame augantys.
Ruošiamės rimtai, savivaldos rinkimų metu Kaunui skirsime ypatingą dėmesį. Norime čia turėti stiprų skyrių, didelę bendruomenę.
Ir tikrai nenorime daryti to, ką neretai daro oponentai – importuoti į Kauną svetimus žmones, kurie daugiau ar mažiau žinomi, bet su Kaunu niekaip nesusiję. Norime kantriai užsiauginti savus kadrus Kaune.
Turime kantriai dirbti, nes na, Kaunas yra Kaunas. Miesto specifika yra keista, bet reikia dirbti.
Negali tik nusigręžti ir pasakyti – balsuokite už kitus.
