„Mes tikimės, kad ši informacija pirmiausia plačiai pasieks visuomenę. Tai yra akivaizdu, nes žmonės turi matyti, turi suprasti, kad Lietuva yra apginama ir viskas didžia dalimi yra mūsų rankose. Tai yra tam tikra spaudimo priemonė politiniams lyderiams – reaguoti į svarbią geriausių pasaulio ekspertų informaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo E. Jakilaitis.
Vienas tyrimo sumanytojų, Nepriklausomybės akto signataras Jonas Tamulis tikina, jog sprendimų priėmėjai supranta, kokie svarbūs yra šio tyrimo rezultatai. Pasak jo, pirmieji su tyrimu susipažinę politikai kėlė klausimą ne „ar reikia“, o „kaip tai padaryti“.
„Aš nesu blogai nusiteikęs šituo klausimu. Mes šitą projektą pirmą kartą pristatėme prieš beveik mėnesį. Mes surinkome visų pagrindinių partijų po tris žmones, kariuomenės, ministerijos, prezidentūros žmones ir netgi buvo spaudos atstovų dalis. Susitikimas buvo neviešas ir informacija taip ir nenutekėjo į viešumą. Tai aiškiai rodo, kad politikai supranta su kuo turime reikalą ir kaip tai yra svarbu“, – sakė J. Tamulis.
„Diskusijoje aš negirdėjau kitų klausimų – buvo diskutuojama apie pinigų kiekį, kokie geriausi būdai lėšas gauti. Kitų temų nebuvo – sprendimų priėmėjai turi supratimą, kur esame, ką darome“, – pridūrė jis.
Verslininkas ir vienas iš tyrimo sumanytojų Tomas Kučinskas išskyrė žiniasklaidos rolę skleidžiant žinią visuomenei. Pasak jo, jei gyventojus pasieks žinia apie Lietuvos gebėjimą apsiginti pačiai, jų jaučiama karo baimė nebus tokia stipri.
„Labai svarbu, kokia bus medijų rolė. (...) Medija turi perduoti žinią gyventojams, kad mes privalom tai padaryti ir tik tada būsime ramūs, kad nieko pas mus Lietuvoje neatsitiks“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį Lietuvos verslo forume pirmą kartą viešai pristatytas Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tyrimą atliko Vašingtone įsikūręs „New generation warfare“ centras, kartu su Lietuvos karo ekspertais simuliavęs du karinio konflikto scenarijus – kas laukia, jei 2027 m. Rusija užpultų Lietuvą.
Tyrimas apžvelgė pirmas 10 karinio konflikto dienų, po kurių Lietuva turėtų gintis ne viena, o kartu su NATO sąjungininkais. Lietuvai sėkmingas buvo antrasis simuliacijos scenarijus, kurio metu valstybės teritorijos beveik nebuvo prarasta, o priešo patirti nuostoliai reikšmingai viršijo Lietuvos ir sąjungininkų netektis.
„Per artimiausius 4 metus, skirdama papildomus 10 mlrd. eurų gynybai, Lietuva gali 10 dienų efektyviai priešintis Rusijos Federacijos ginkluotų pajėgų puolimui. Per tas 10 dienų Lietuva iš esmės neprarastų savo teritorijos, o valstybės egzistavimui neiškiltų reali grėsmė. Toks 10 dienų laikotarpis reikalingas tam, kad NATO sąjungininkai galėtų priimti sprendimus, atsiųsti savo sąjungininkus ir padėti užpultai Lietuvai“, – ketvirtadienį Lietuvos verslo forume teigė E. Jakilaitis.
„Po 6 dienų sustiprintos Lietuvos kariuomenės pajėgos sustabdė 4 rusų armijas, kurių pajėgumai yra išsekę ir kurioms grįžti į puolimą reikėtų dar vieno ešelono, kurio jie neturi. Pagrindinės sistemos buvo „Himars“, „Apache“ sraigtasparniai, artilerija, mechanizuotos pajėgos, tankai ir prieštankiniai pajėgumai. Išlaidos amunicijai, be tų, kurios skaičiuotos vėliau, yra 4,5 mlrd. dolerių. Visų technologinių papildymų kaina yra 10 mlrd. JAV dolerių“, – skaičiavo jis.
Scenarijai buvo formuojami atsižvelgiant į dabartines Lietuvos karines investicijas, vokiečių brigados atvykimą į Lietuvą ir kitus faktorius. Pirmajame scenarijuje Lietuvoje buvo išvysčiusi tuos karinius pajėgumus, kuriuos vysto dabar, įskaitant Vokietijos brigadą. Antrajame scenarijuje Lietuva investavo papildomus 10 mlrd. eurų 4 metų laikotarpiu į gynybinių pajėgumų plėtrą.
Kelias dienas trukusių simuliacijų metu Lietuvos pusei buvęs NATO sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas, kartu su juo štabe buvo JAV sraigtinės aviacijos ir artilerijos sausumos pulkininkai. Visą simuliaciją stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentūros ir Gynybos štabo atstovai. Rusijos Federacijos pusės pajėgoms vadovavo „New generation warfare“ tyrimų centro ekspertas dr. Philipas Petersenas.
