Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė istoriko kandidatūrai.
Šiuo metu K. Kilinskas dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, eina asistento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas. 2018 m. apgynė disertaciją „Civilinės ir karinės valdžios sąveika Lietuvoje 1918–1940 m.“, kurioje išnagrinėtas Lietuvos kariuomenės poveikis politiniam procesui tarpukario Lietuvoje. 2022 m. istorikas tapo Kembridžo universiteto Baltijos geopolitikos tinklo nariu.
Šių metų liepą Seimas priėmė įstatymą dėl LGGRTC reformos, kuria numatoma centre steigti valdomojo pobūdžio tarybą. Pastaroji, numatyta įstatyme, centro generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus.
Be to, naujoji taryba LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo, direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 d. parengs savo veiklos metinę ataskaitą.
Kaip numato įstatymas, LGGRTC taryba bus sudaryta iš 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai. Atstovus į ją deleguos kelios institucijos – keturis narius pasiūlys Lietuvos universitetų rektorių konferencija, porą – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Po vieną kandidatą teiks Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC, Lietuvos istorijos institutas, Vyriausybė ir prezidentas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda jau anksčiau pateikė savo kandidatą – Marių Pečiulį. Istorikas 2008 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo Lietuvos istorijos magistro laipsnį, nuo 2014 m. dirba Kauno IX forto muziejuje, 2019 m. pradėjo eiti muziejaus direktoriaus pareigas.
