Ši istorija prasidėjo prieš penkerius metus, kai buvo nužudytas Marijampolės kalėjime bausmę atlikinėjęs Edgaras Jachimovičius. Jis kito nuteistojo kameroje buvo mušamas rankomis, spardomas kojomis, talžomas metaliniu strypu per galvą. Žiaurus smurtas tęsėsi tris dienas.
Kalėjimo darbuotojai iškvietė medikus, tačiau pastarieji nukentėjusiajam jau negalėjo padėti.
Nužudyto vyro tėvas kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovu šioje byloje buvo Lietuvos valstybė.
Nužudyto vyro tėvas kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovu šioje byloje buvo Lietuvos valstybė.
Pareiškėjas bylą laimėjo – praėjusių metų rugsėjį teismas nurodė atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą. Pinigus nukentėjusiajam išmokėjo Teisingumo ministerija.
Kalėjimų tarnybos vadovybė sumanė išmokėtus pinigus išieškoti iš penkių Marijampolės kalėjimo pareigūnų, kurie buvo tarnyboje kaip tik tuo metu, kai buvo nužudytas E.Jachimovičius.
Jie tik tuomet sužinojo apie vykusį teismo procesą ir gresiančius didelius finansinius nemalonumus.
„Nesijaučiu kaltas dėl įvykio, mano kaltė nebuvo nustatyta atliekant net kelis tarnybinius patikrinimus. Dirbau atsakingai, todėl visiškai nesutinku su man taikomu regresu“, – pareiškė vienas pareigūnų, kuris prieš penkerius metus Marijampolės kalėjime dirbo saugumo valdymo skyriaus specialistu.
Į jo pareigas įėjo darbas kamerinio tipo patalpose, nustatytu intervalu pasižiūrėti per akutę į kameros vidų, keičiantis pamainai apžiūrėti kamerą vizualiai, nuteistuosius, ar jie nesužaloti, ar nesugadintas inventorius viduje, ar nepažeistos grotos ant lango.
Keičiantis pamainai pareigūnai užduoda klausimą, ar nuteistieji turi nusiskundimų. Taip buvo ir tą lemtingą dieną, kai buvo sužalotas nuteistasis.
Pareigūnas prisiminė, kad tąkart jo pamaina darbą pradėjo 8 valandą ryte. Pamainos keitėsi pagal instrukciją, niekas tuo metu įtarimų ar abejonių, kad vyksta kažkas negero, nesukėlė. Keičiantis pamainai į klausimą, ar nuteistieji turi kokių nors nusiskundimų, buvo atsakyta neigiamai.
„Naktį pasigirdo stiprus beldimas į duris. Nuteistieji pranešė, kad vienam jų pasidarė bloga. Iš
karto ėmiausi būtinų veiksmų – pranešiau budinčiajam, nedelsiant buvo iškviesta pagalba, nuteistasis išvežtas į ligoninę“, – pasakojo pareigūnas.
karto ėmiausi būtinų veiksmų – pranešiau budinčiajam, nedelsiant buvo iškviesta pagalba, nuteistasis išvežtas į ligoninę“, – pasakojo pareigūnas.
Darbas jam buvo gerai žinomas, todėl pamainos metu atliko visas procedūras, kurias priklauso atlikti. Pareigūnas negirdėjo jokių dejonių ar garsų, kurie būtų sukėlę įtarimų, jog gali būti mušamas ar kitaip skriaudžiamas nuteistasis. Keičiantis pamainai nei jis, nei kolegos nepastebėjo nieko įtartino, nesulaukė nuteistųjų skundų.
Nors teigiama, kad iki mirties su nuteistuoju neva kelias dienas buvo elgiamasi žiauriai, vizualiai nieko nebuvo matyti. Nieko nepastebėjo nei šis pareigūnas, nei kiti jo kolegos dirbę net trijose pamainose. Kad nuteistajam blogai, jis sužinojo ir suprato tik tuomet, kai buvo pabelsta į duris ir pasakyta, kad jam bloga.
„Tarnybinio patikrinimo dėl įvykio metu jokių mano pažeidimų nebuvo nustatyta, jokių
nuobaudų negavau, nors kelis kartus buvau kviečiamas į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių. Mano ir kitų pareigūnų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Todėl man didele staigmena tapo pranešimas, kad vykdžiau aplaidžiai pareigas, pritaikytas regresas ir privalau sumokėti kelis tūkstančius eurų“, – tikino pareigūnas.
nuobaudų negavau, nors kelis kartus buvau kviečiamas į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių. Mano ir kitų pareigūnų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Todėl man didele staigmena tapo pranešimas, kad vykdžiau aplaidžiai pareigas, pritaikytas regresas ir privalau sumokėti kelis tūkstančius eurų“, – tikino pareigūnas.
Jis dėl pritaikyto regreso kreipėsi į Regionų administracinį teismą, o proceso metu sužinojo, kad pareigūnų atžvilgiu nuo 2019 metų birželio iki 2023 metų kovo mėnesio buvo atlikti net trys tarnybiniai patikrinimai.
Teismas nusprendė, kad Kalėjimų tarnybos direktorius neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamus įsakymus, nes jiems taikyti nėra numatyto faktinio pagrindo.
Pareigūnų interesus gynusi advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“
advokatė Rasa Kašinskaitė pranešė, kad Kalėjimų tarnyba nepateikė apeliacinio skundo, todėl teismo sprendimas įsiteisėjo.
advokatė Rasa Kašinskaitė pranešė, kad Kalėjimų tarnyba nepateikė apeliacinio skundo, todėl teismo sprendimas įsiteisėjo.
„Kalėjimų tarnybos vadovas neturėjo teisės ir įgaliojimų priimti įsakymus, numatančius išieškoti patirtą žalą iš pareigūnų“, – kalbėjo teisininkė.
Teismas savo išvadą grindė aplinkybe, kad Kalėjimų tarnyba nepatyrė tiesioginės žalos, mat pinigus nužudyto vyro tėvui sumokėjo Teisingumo ministerija.
Kalėjimų tarnybos vadovybė privalėjo kreiptis į teismą ir tik jis galėjo nuspręsti, kad žala padaryta dėl netinkamai atlikto pareigūnų darbo, o ne išieškoti iš konkrečių pareigūnų įstaigos vadovo administraciniu sprendimu.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas pareiškė, kad teismo sprendimas sustiprino tikėjimą teismų vykdomu teisingumu.
„Priešingas sprendimas galėjo tapti dideliu blogiu visų įstaigų darbuotojams ir paskatintų jų vadovus piktnaudžiauti galimybe išieškoti patirtus nuostolius iš pavaldinių nesant jokios jų kaltės“, – pareiškė K.Pauliukas.
Tokiu atveju užpildyti laisvus etatus būtų dar sunkesnė užduotis.
K.Pauliukas tikino labai įdėmiai sekantis kitą svarbią bylą – teisiamas policijos pareigūnas, kuris Vilniaus rajone nušovė agresyvią moterį. Pareigūnas kaltinamas įgaliojimų viršijimu. Bylos baigtis taip pat turės didelės reikšmės tolimesniam policijos pareigūnų darbui.
