Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus, pirmas patarimas, kaip pasiruošti galimai nelaimei, yra turėti maisto ir vandens atsargų, jei tektų namuose praleisti ilgesnį laiką, o galimos evakuacijos metu neabejotinai pravers išvykimo krepšys.
„Visiems pasakoju, kad paprasčiausia apie išvykimo krepšį kalbėti su žygeiviais ar tais, kurie yra mėginę susikrauti kuprinę, nes kol nepradedi krautis, tol nesupranti, kokio išvykimo krepšio reikia, kiek gali panešti daiktų, kurie jų yra svarbiausi. Ne tik mūsų, bet ir užsienio šalių rekomendacija praktiškiausia ir patogiausia daiktus krautis ne į kokį krepšį ar dėžę, bet į kuprinę, nes jeigu mes turėtume evakuotis ir kurį laiką eiti pėsčiomis, mums patogiausia būtų užsidėti ant pečių būtent ją“, – tikina civilinės saugos specialistas.
Išvykimo krepšio turinys – individualus
D.Gurevičius sako, kad išvykimo krepšio turinys yra labai individualus ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo šeimos sudėties ir poreikių.
„Galime nešti daiktus tik sau, jei turime fizines galimybes galime nešti šeimos nariams. Turinys labai priklauso nuo kiekvieno asmens poreikių. Tarkime, vyresnio amžiaus žmonėms neretai reikalingi vaistai, skirti, tarkime, reguliuoti kraujo spaudimui ar cholesterolio kiekiui kraujuje. Jaunuolis, kuris nevartoja tokių vaistų, jų niekada į išvykimo krepšį neįsidės. Jeigu šeimoje yra kūdikių, labai mažų vaikų, galbūt reikia pasirūpinti sauskelnėmis, kurios kitiems gali būti visiškai neaktualios. Arba, jeigu įsidėjome maisto, kurį ketiname virti ar šildyti, reikės mini virtuvėlės ir mini dujų balionėlio. Iš esmės tai daiktai, kuriuos išbandome turistaudami“, – dalijasi pašnekovas.
Išvardijo tris pagrindines grupes daiktų
Paklaustas, kokie būtiniausi daiktai turėtų atsidurti išvykimo krepšyje, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas tikina, kad kone du trečdalius būtiniausių daiktų žmonės jau dabar turi namuose. Anot jo, gyvybiškai svarbios yra bent trys pagrindinės grupės daiktų: drabužiai bei avalynė, saugantys žmogaus šilumą, vanduo ir maistas.
„Jeigu žmogus sušals, nepadės nei vanduo, nei maistas. Apranga krepšyje turėtų būti pagal sezoną, dėl to raginame krepšį pasitikrinti bent dukart per metus – lapkritį ir balandį, kai visiems vairuotojams yra įprasta keisti padangas. Taip pat svarbus vanduo, be kurio žmogus negali išbūti kelias paras. Vandens atsargos turėtų sudaryti ne mažiau nei 4 litrų per parą vienam žmogui. To pakaks ir gėrimui bei higienai palaikyti. Žinoma, labai svarbu turėti maisto. O visa kita yra taip pat svarbios papildomos priemonės – asmens dokumentai, jų kopijos, taip pat artimųjų nuotraukos, jeigu prireiktų jų ieškoti, brangenybės, kurios gali būti naudojamos mainams, pasišvietimui reikalingi daiktai, priemonės pasišildyti maistui“, – dalijasi PAGD civilinės saugos atstovas D. Gurevičius ir priduria, kad nereikėtų pamiršti ir rašiklio, užrašų knygelės, kurioje būtų svarbūs adresai ir telefonų numeriai. Anot jo, visa tai geriausia sudėti į plastikines įmautes ar specialius vokus.
Specialisto teigimu, būtini ir grynieji pinigai, radijo imtuvas svarbioms naujienoms ir besikeičiančiai informacijai žinoti bei kiti patys svarbiausi daiktai, kurie padėtų savarankiškai išgyventi pirmąsias tris paras – 72 valandas.
„Nors ir teigiama, kad be vandens galima išgyventi iki kelių parų, o be valgio – visą savaitę ar net kelias, bet nė vienas nenorėtume atsidurti tokioje situacijoje. Todėl svarbu, kad išvykimo krepšyje būtų tai, ko gali prireikti“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad ne tada laikas ieškoti dokumentų, kai kyla gaisras, o dingus ilgesniam laikui elektros tiekimui, bandyti surasti žibintuvėlį, ieškoti parduotuvėse elektros generatoriaus ar spėlioti, kaip įkrauti mobilųjį telefoną. Anot jo, tinkamai sukomplektuotas išvykimo krepšys ekstremaliosios situacijos atveju pasitarnaus kaip atsargos ilgesniam laikui užstrigus namuose, be to sumažins stresą ir padės pasirūpinti savimi bei kitais.
Svarbu turėti iš anksto parengtą šeimos planą
Pašnekovas pabrėžia, kad ekstremaliųjų situacijų metu nekiltų panika, svarbu turėti ir būti aptarus su šeima aiškų, iš anksto parengtą veiksmų planą.
„Reikėtų iš anksto susitarti tarpusavyje, kaip elgsitės skirtingais atvejais, kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur slėpsitės ar evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, kas bus jūsų komanda, kokie aktualūs kontaktiniai duomenys. Tai ir bus jūsų svarbiausių komandos narių iš anksto aptartas šeimos planas“, – pataria civilinės saugos specialistas.
Anot pašnekovo, iš anksto aptarti veiksmus labai svarbu, nes įvykus nelaimei telefonas ne visada gali padėti susisiekti. Pavyzdžiui, komandos narys gali telefoną pamesti, palikti namuose, gali išsikrauti baterija ar apskritai neveikti mobilusis ryšys.
„Pabandykite mintimis prisiminti savo artimųjų mobiliųjų telefonų numerius ir suprasite, kad labai svarbu kontaktus, sutartus adresus, evakavimo kelius, kryptis iš anksto užsirašyti į savo šeimos planą. Toks ant vieno lapo išrašytas jūsų šeimos planas, kitaip tariant, paruoštukas gali visuomet būti nuolat matomoje ir visiems šeimos nariams žinomoje vietoje, pavyzdžiui ant šaldytuvo, kur mėgstate ir taip prisegti nuotraukas ar iš kelionės parsivežtus magnetus“, – sako pašnekovas.
Šeimos planą svarbu ir patikrinti, nes žinome, kad viena yra kalbėti ir planuoti teoriškai, tačiau kas kita – išbandyti praktiškai. O svarbiausia, jog taip formuojami šeimos narių įgūdžiai nepasimesti gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.
„Specialiosios tarnybos ir institucijos nuolat dalyvauja pratybose, taip tobulindamos savo įgūdžius, besirengdamos gresiančioms ekstremaliosioms situacijoms savotiškai patikrina savo planus. Šeimos planą taip pat svarbu patikrinti praktiškai ir išbandyti tai, ką suplanavote ir surašėte ant vieno popieriaus lapo“, – patirtimi dalijasi Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
D.Gurevičius tikina, kad svarbu ne tik žinoti, kad išvykimo krepšys egzistuoja, susirasti jo turinį svetainėje Lt72.lt, susikrauti jį, bet ir išsibandyti praktiškai. Tik pabandžius ir išėjus į žygį galima suprasti ar kurpinė ne per sunki, ar ten esantys daiktai svarbūs ir pasiteisino. O ir šeimos plane surašyti veiksmai nesunkiai patikrinami per žygį: kas pirmasis čiups kuprinę, kiek toli galime nusinešti sukrautus daiktus, ar pavyks pasiruošti maisto stovyklavietėje ir panašiai.
„Lt72.lt svetainėje rasite šeimos plano pavyzdžių, išvykimo krepšio daiktų sąrašą, svarbiausių gyventojų perspėjimo sirenų tinklo, pastatų apsaugai pritaikytų statinių (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių) bei evakavimui svarbių punktų žemėlapius. Čia visada rasite įvairias rekomendacijas ir kitą svarbią pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms informaciją, tad mielai kviečiame apsilankyti ir pasidomėti, kas svarbiausia mums ir mūsų šeimoms rengiantis nelaimėms“, – ragina pašnekovas.
